negaliu miegot. cia ner geras zenklas.
po savaites "iseinu" atostogu viena.
pradedu jausti ta priesaikos nerima. kad ne per atostogas ir ne dabar. ner malonu
sunku net isivaizduoti ta tokia fundamentalia minti, kad norisi mirt.
cia tiek aistros, grozio, malonumo, tiek daug silumos ir ivairiu kitu jausmu. cia spindi kakofonija, kuri sugeba sukurti tai, kas skamba. ir vistiek atrodo, kad tam tikros saves dalys puna. ir gniauzo viskas taip, kad neimanoma nugulet lovoj, kur tik siandien pakeistos patalynes kvapas atrodo jau smirda myzalais, o turbut tiesiog prakaitu. greiciausia jokio kvapo nera.
as isigijau televizoriu. anksciau gi vaziuodavau i viesbucius jo ziureti. bet dabar ji ziuri nebent mano aukle.
svajoju ciuopti kentejimo mazga.
ar tas jausmas, kaip matinio stiko ir jums juntamas?
blogai jauciuosi. negaliu patiket, kad cia ir tai rasau. mane realybej pamates turbut butu nusitrenkes, kaip zaibu. sitas vientaves stresas pasirodo mane baigia.
Is kur gaut energijos ir kaip nesijaust pavargusiai...
O dar tas karstis...lauke tai normaliai,bet vagone tai siaubas,as kaip as,bet suo nezino kur detis...
O dar tas karstis...lauke tai normaliai,bet vagone tai siaubas,as kaip as,bet suo nezino kur detis...
QUOTE(cremaster @ 2016 05 06, 03:44)
negaliu miegot. cia ner geras zenklas.
po savaites "iseinu" atostogu viena.
pradedu jausti ta priesaikos nerima. kad ne per atostogas ir ne dabar. ner malonu
sunku net isivaizduoti ta tokia fundamentalia minti, kad norisi mirt.
cia tiek aistros, grozio, malonumo, tiek daug silumos ir ivairiu kitu jausmu. cia spindi kakofonija, kuri sugeba sukurti tai, kas skamba. ir vistiek atrodo, kad tam tikros saves dalys puna. ir gniauzo viskas taip, kad neimanoma nugulet lovoj, kur tik siandien pakeistos patalynes kvapas atrodo jau smirda myzalais, o turbut tiesiog prakaitu. greiciausia jokio kvapo nera.
as isigijau televizoriu. anksciau gi vaziuodavau i viesbucius jo ziureti. bet dabar ji ziuri nebent mano aukle.
svajoju ciuopti kentejimo mazga.
ar tas jausmas, kaip matinio stiko ir jums juntamas?
blogai jauciuosi. negaliu patiket, kad cia ir tai rasau. mane realybej pamates turbut butu nusitrenkes, kaip zaibu. sitas vientaves stresas pasirodo mane baigia.
po savaites "iseinu" atostogu viena.
pradedu jausti ta priesaikos nerima. kad ne per atostogas ir ne dabar. ner malonu
sunku net isivaizduoti ta tokia fundamentalia minti, kad norisi mirt.
cia tiek aistros, grozio, malonumo, tiek daug silumos ir ivairiu kitu jausmu. cia spindi kakofonija, kuri sugeba sukurti tai, kas skamba. ir vistiek atrodo, kad tam tikros saves dalys puna. ir gniauzo viskas taip, kad neimanoma nugulet lovoj, kur tik siandien pakeistos patalynes kvapas atrodo jau smirda myzalais, o turbut tiesiog prakaitu. greiciausia jokio kvapo nera.
as isigijau televizoriu. anksciau gi vaziuodavau i viesbucius jo ziureti. bet dabar ji ziuri nebent mano aukle.
svajoju ciuopti kentejimo mazga.
ar tas jausmas, kaip matinio stiko ir jums juntamas?
blogai jauciuosi. negaliu patiket, kad cia ir tai rasau. mane realybej pamates turbut butu nusitrenkes, kaip zaibu. sitas vientaves stresas pasirodo mane baigia.
Kokios priesaikos?
O tu dabar su šeima gyveni?
Matinio stiklo jausmas man pažįstamas, bet čia dėl astigmatizmo
Ruošiuosi darytis korekciją lazeriu, gal kuri darėtės? Bijau. Jau buvau užsirašius konsultacijai, bet bijau, nors tu ką. Su akiniais visi kampai atrodo tokie aštrūs, o be jų viskas gražiau, apvaliau, žmonės gražesni. Nenešioju jų, negaliu priprast prie savęs tokios griežtos.
sveikutės, etatinės 
ar yra kas džiaugiasi atėjusia vasara? Man tai per šilta, jaučiuos nepasiruošus morališkai ir fiziškai tokiam orui.
vat norėjau pasigirti, kad nebegeriu vaistų jau kokius 2 mėnesius, o gal tris. Ir pas psichologę nebevaikštau, nes ji mane erzint pradėjo. Ai, dar ir dėl to, kad laisvų laikų gegužės mėnesiui negavau tinkamu laiku.
nuėjau pas savo superinį psichiatrą su tikslu, kad man diagnozę pakeistų, tai vis vien gerą pusvalandį iškamantinėjo, kas gi čia taip pasikeitė ir kodėl man ta diagnozė tokia svarbi. Ogi niekas. Ir depresija juk buvo dėl nieko. Tai dabar oficialiai remisija.
o darbas visada buvo tik pretekstas. Ir tą supranti aišku išsikankinęs ir nusikankinęs save iki dugno. Man ir dabar dar savęs gaila ir kaltinu pasaulį
Tokia jau aš.
ar yra kas džiaugiasi atėjusia vasara? Man tai per šilta, jaučiuos nepasiruošus morališkai ir fiziškai tokiam orui.
vat norėjau pasigirti, kad nebegeriu vaistų jau kokius 2 mėnesius, o gal tris. Ir pas psichologę nebevaikštau, nes ji mane erzint pradėjo. Ai, dar ir dėl to, kad laisvų laikų gegužės mėnesiui negavau tinkamu laiku.
nuėjau pas savo superinį psichiatrą su tikslu, kad man diagnozę pakeistų, tai vis vien gerą pusvalandį iškamantinėjo, kas gi čia taip pasikeitė ir kodėl man ta diagnozė tokia svarbi. Ogi niekas. Ir depresija juk buvo dėl nieko. Tai dabar oficialiai remisija.
o darbas visada buvo tik pretekstas. Ir tą supranti aišku išsikankinęs ir nusikankinęs save iki dugno. Man ir dabar dar savęs gaila ir kaltinu pasaulį
Tokia jau aš.
QUOTE(deraramos @ 2016 05 07, 21:19)
sveikutės, etatinės
ar yra kas džiaugiasi atėjusia vasara? Man tai per šilta, jaučiuos nepasiruošus morališkai ir fiziškai tokiam orui.
ar yra kas džiaugiasi atėjusia vasara? Man tai per šilta, jaučiuos nepasiruošus morališkai ir fiziškai tokiam orui.
Nesidziaugiu,man jau db per karsta...
deraramos-vis pagalvodavau
as dziaugiuosi. visa diena ant saules valgom skaitom deginames. jega. be to vistiek atsals kazkada. tai ta pirma saule pasaka.
eisiu i pievas rinkt pieniu. kepsiu. radau kazkoki recepta.
man saule aplamai dziugina. o dabar savaite atsipalaidavimo. tai dziaugiuosi. as neadekvati. arba vaikstau sudo kandus arba kaifuoju
as dziaugiuosi. visa diena ant saules valgom skaitom deginames. jega. be to vistiek atsals kazkada. tai ta pirma saule pasaka.
eisiu i pievas rinkt pieniu. kepsiu. radau kazkoki recepta.
man saule aplamai dziugina. o dabar savaite atsipalaidavimo. tai dziaugiuosi. as neadekvati. arba vaikstau sudo kandus arba kaifuoju
O man dziaugsmas liejasi per krastus 
ne tiek del karscio, kiek del tiek daug sviesos, ji mano nuotaikai labai daug itakos turi. Dar gamta, visi tie kvapai joje.
ne tiek del karscio, kiek del tiek daug sviesos, ji mano nuotaikai labai daug itakos turi. Dar gamta, visi tie kvapai joje.
Man viskas pavasari patinka,isskytus ta karsti,butuose gal ne taip jaucias,bet vagone... 
pas mus +27 namuose, sakyciau silta, bet man patinka siluma. tik jeigu ka dirbt reikia, tada karsta
QUOTE(meja82meja @ 2016 05 07, 23:24)
Nesidziaugiu,man jau db per karsta...
man irgi........... galva skauda ir mieguistumas ima arba sirdis ima stipriai plakt
per staigiai cia tas silumos pliupsnis
vakar tai visa diena teko buti ant saules, lauke visa diena buvau
tai siandien sedziu namie
zaliuzes uzsitraukusika jus?
QUOTE(deraramos @ 2016 05 07, 22:19)
sveikutės, etatinės
ar yra kas džiaugiasi atėjusia vasara? Man tai per šilta, jaučiuos nepasiruošus morališkai ir fiziškai tokiam orui.
vat norėjau pasigirti, kad nebegeriu vaistų jau kokius 2 mėnesius, o gal tris. Ir pas psichologę nebevaikštau, nes ji mane erzint pradėjo. Ai, dar ir dėl to, kad laisvų laikų gegužės mėnesiui negavau tinkamu laiku.
nuėjau pas savo superinį psichiatrą su tikslu, kad man diagnozę pakeistų, tai vis vien gerą pusvalandį iškamantinėjo, kas gi čia taip pasikeitė ir kodėl man ta diagnozė tokia svarbi. Ogi niekas. Ir depresija juk buvo dėl nieko. Tai dabar oficialiai remisija.
o darbas visada buvo tik pretekstas. Ir tą supranti aišku išsikankinęs ir nusikankinęs save iki dugno. Man ir dabar dar savęs gaila ir kaltinu pasaulį Tokia jau aš.
ar yra kas džiaugiasi atėjusia vasara? Man tai per šilta, jaučiuos nepasiruošus morališkai ir fiziškai tokiam orui.
vat norėjau pasigirti, kad nebegeriu vaistų jau kokius 2 mėnesius, o gal tris. Ir pas psichologę nebevaikštau, nes ji mane erzint pradėjo. Ai, dar ir dėl to, kad laisvų laikų gegužės mėnesiui negavau tinkamu laiku.
nuėjau pas savo superinį psichiatrą su tikslu, kad man diagnozę pakeistų, tai vis vien gerą pusvalandį iškamantinėjo, kas gi čia taip pasikeitė ir kodėl man ta diagnozė tokia svarbi. Ogi niekas. Ir depresija juk buvo dėl nieko. Tai dabar oficialiai remisija.
o darbas visada buvo tik pretekstas. Ir tą supranti aišku išsikankinęs ir nusikankinęs save iki dugno. Man ir dabar dar savęs gaila ir kaltinu pasaulį
Tokia jau aš.Tai tu man daugiau nebe draugas. Šito iš tavęs nesitikėjau.
Juokauju, aišku.
Nesupratau visai, ką turėjai omeny dėl preteksto apie darbą. Ar tai reiškia, kad priežastis ne jis buvo, o apskritai tavo natūra, ar turėjai omeny, kad iš tikro priežastis buvo kita, tik nurašydavai darbui?
Jei dar skaitysi, žinoma.
Ir vakar, ir šiandien buvau tame dideliame krikščioniškame renginyje. Atgaiva mano sielai, bet man vėl labai neramu... Ką tik tokia panikos banga užliejo, kad, maniau, atpilsiu išgertą kavą.
Bet šiaip tai požymis, kad grįžau į žmogaus pavidalą. Vis tą patį sau primenu, kad dar ne taip jau seniai būtų buvo misija neįmanoma toks iškeliavimas iš namų ir dar toks ilgas, ir dar kad NORĖČIAU. Taip, vakar iki vakaro taip ir pragyvenau didelio siaubo ir nerimasties jausme, bet man tai neatrodė beviltiška, būdama ten ieškojau ramybės sau, nenuleidau rankų.
Nelabai suprantu, gal čia skaitos kažkokios lengvos panikos atakos man. Nors man fizinių pojūčių nebūna, tik labai labai neramu, arba toks kitoks sunkus jausmas, kurio nemoku nupasakot. Iš tikro nesvarbu kaip tai vadinas, tik nelabai suprantu, ar čia geryn, ar atvirkščiai. Jėgų turiu (juk ilgą laiką neturėjau net elementariems dalykams, o dabar turiu net nebūtiniems ir maloniems). Bet taip kažkaip panašiai jaučiaus prieš palūžtant ilgam laikui, kai maniau nebeatsikelsiu. Tai dabar bijau, kaip čia bus.
Tu teisi, darbas tebuvo pretekstas. Juk net kai radau darba, tebesijauciau siaubingai ir mane is jo vel atleido, nes nesugebejau elementariai padirbti. As puikiai prisimenu visus tuos isgyventus dziaugsmus su depresija, nerimu ar kas ten bebuvo ir tebera. To negaliu nuneigti ar sakyti kad issigalvojau ar pan. Tokiu busenu nesuvaidinsi ir neisikalbesi. Dabar dar jauciu atgarsius, bet jie stipriai prislope. Uzeina nerimai ir del darbo, savipisa del mokslu, bet kazkaip ramiau i tai ziuriu, stebiu ir priimu savo elgesi ir jausenas. Aha, apsiblioviau, aha, nepasikeliu is lovos, hm, nesugebu susikaupti, o, nesimiega, nerimas, mhm.. Bet tragedijos nera, gyvenimas tesiasi.
Laaabai dziaugiuosi, kad nebegeriu vaistu pastoviai ir gan nesunkiai pripratau be ju uzmigti. Per tuos 2 menesius isgeriau tik pora kvetiapino, kai jau visai stoga rove, negalejau pati nusiraminti. Taip mano puikusis daktaras patare, o ir nenoriu nepelnytai didziuotis, kad va jau viskas, pasveikau ir esu normalus zmogus. Normalus, bet savo priciudu manau neatsikratysiu, o ir gal ir nereikia.
Laaabai dziaugiuosi, kad nebegeriu vaistu pastoviai ir gan nesunkiai pripratau be ju uzmigti. Per tuos 2 menesius isgeriau tik pora kvetiapino, kai jau visai stoga rove, negalejau pati nusiraminti. Taip mano puikusis daktaras patare, o ir nenoriu nepelnytai didziuotis, kad va jau viskas, pasveikau ir esu normalus zmogus. Normalus, bet savo priciudu manau neatsikratysiu, o ir gal ir nereikia.
