Sveikos
Kokios jūs šaunuolės, mamos. Ir valgyt mokinat ir ant puodo. Maniškė dviejų metų puodą visai išbrokavus, valgo pati tik kai nealkana ir jai tiesiog nuobodu. Iš viso, pastebėjau, jei jaučia nuobodulį - prašo valgyti. "Noriu kažko, mamyte". Siaubas, tėtuko genai. O jei alkana, tai nervuojasi, prašo, kad pamaitinčiau. Valgo tai viską, nori įdomesnio skonio, naujovių. Jei valgom ne namie - šventė, nes viskas nauja, reikia paragauti iš visų lėkščių. Aštrus maistas, pelėsinis sūris, kokie įmantrumai, jūros gerybės...gurmanė auga
Ir labai domisi maisto gamyba. Jau parduotuvėje pamato, kad perku faršą ir klausia ką gaminsiu - kotletus, kukulius, burgerius, bus sriuba ar troškinys? Jei Oliverį rodo, tai šakės, nieko negirdžiu, nes ji nuolat klausinėja, kas čia buvo, o ką jis čia padarė. Gerai, kad nestorėja, 12 kg. Pagaminu salotas, paragauja ir pataria dar įdėti kaparėlių arba juodų (ne žalių) alyvuogių
Karmensita, užjaučiu dėl naminio lazareto. Pas mus ligos retos, bet va per vieninteles atostogas metuose - būtinas atributas. Buvom Nidoj, tai vietoje bandymo atgaivint romantiką su vyru budėjau tris naktis prie degančio vaiko. O ir oras susidėjo taip, kad prie vandens pabuvom lygiai vieną valandą per tą savaitę
Paskutinę dieną Smiltynėje
Na, bet grybus valgėm kiekvieną dieną. Numušam tempą ir einam į mišką
Pilvinis laikosi gerai, savijauta irgi tfu tfu tfu. Šią savaitę gal patvirtins arba paneigs lyties prognozę. Tada arba imsiu paravinėti rožinį turtą arba atsipalaiduosiu, nes visko turim. Teoriškai galėčiau pasaugoti anūkams (dukra supažindino su potencialiu žentu), bet praktiškai tiesiog nėra vietos.
Mažoji jau žino ir laukia leliuko, bet vis nesupranta, kodėl jo nesimato, bando pažiūrėt pro bambą
Amžius nepaprastas, kalbos kaip vandens, juoko irgi, meilės kaskadai, zyzimo netrūksta, piktų reikalavimų irgi marios. Dabar tai visi lydomės, nes ji mane mėgdžiodama tėtį vadina katinu:"Katin, pavalgei? Katin, gal važiuojam kur nors? Katin, ką tu čia darai?" Klausinėja tiek daug, kad į dienos pabaigą man užverda smegenys. Ir nesupranta atsakymo "nežinau". "Tu žinai mama, taigi tu žinai. Kas čia per dėžė mama, kas viduje, kas ją čia padėjo, teta ar dėdė darbininkas koks, o gal čia kas gyvena, o ji medinė ar metalinė, mama, o ji guminė, aš ją pakelsiu, mama, ar nepakelsiu? Tu tikrai žinai, mama, nesakyk "nežinau", mama". Jei rimtai, kartais noriu tiesiog apsiverkt. Pareinu iš lauko ir googlinu kokią nusususią gėlę, kad sužinočiau pavadinimą, nes kitą kartą ji nepamirš, o ne, ji VĖL paklaus, kaip vadinasi šita gėlė
Durniausia, kad ji klausia kaip vadinasi ta teta, tas dėdė, ta mergaitė ir tas berniukas. Ir nu nedaeina dar, kad negaliu aš žinoti visų žmonių vardus... Ir googlas čia jau nepadės
