Aktualijos

Aš viską suprantu ir pritariu, taigi ramiai. Kitos matyt dar nedaaugo iki mūsų

Ekonomistas Romas Lazutka taip pat prisidėjo komentaru prie finansų ministrės žingsnio: „Labdara – geras krikščioniškas darbas tik tol, kol ja nesigiriama. Labdaros viešinimas, kvietimas jai ir gan net savo pavyzdžio rodymas – gerai NVP aktyvistei „namų šeimininkei“, kuri neturi kitų galių spręsti socialinių problemų. Finansų ministras tokias galias turi ir jų taikymo viešinimas būtų pats tas. Beje, Konstitucijos 41 str. yra apie nemokomą mokymą, o ką reiškia „nemokamas“ be mokymo priemonių – pasėdėjimas klasėje? Einant į ministrus derėtų pasakyti, kad Konstitucijos bus laikomasi ir ne asmenine labdara, nes tai yra niekis, lyginant su šalies finansų problemomis, kurios laukia nesulaukia ministro laiko ir energijos“.

Skaitykite daugiau: http://www.delfi.lt/...a.d?id=72115738

Visų pirma, iš kur žinote, kad tėvai neturi šanso "pasitaisyti ir reabilituotis"? Iš tėvelių, kurie taip ir nesugebėjo "pasitaisyti ir reabilituotis" arba "reabilitavosi ir taisėsi" taip ilgai, kad vaikai juos spėjo pamiršti ir prisirišti prie kitos šeimos?

Antra, kodėl vaikų gerove besirūpinančios institucijos turėtų teikti pagalbą tėvams, iš kurių vaikas jau yra paimtas į saugią aplinką? Juk tėvai daugeliu atvejų yra pilnamečiai, suaugę žmonės galintys patys savimi pasirūpinti ir kreiptis pagalbos į atitinkamas tarnybas: jei vaikas paimtas dėl tėvų girtavimo ar narkomanijos, lai gydosi, jei dėl smurto šeimoje, lai kreipiasi į psichologą ir mokosi suvaldyti savo agresiją.
Papildyta:


Hmm..., turėtumėte susrūpinti

Taip ir Garliavoje tokie "supratingi" Kedžiams paliepus ėjo mergaitės ginti
Kaip lengvai žmonės pasimauna ant tik vienos (dažniausiai lietuviškos) versijos...

kaip suprantu iki to paėmimo būna nueinamas ilgas kelias. Atsimenant Kinderavičius - tėvas atskirtas, motina gyvena su vaikais vienoje vietoje, netiko, gyveno kur norėjo, tada gyveno kitur su vaikais... ir tik tada, kai motina atskleidė tėvo giminaičiams savo gyvenamąją vietą (įslaptintą), vaikai atskirti... Vadinasi - beviltiška.

Kiek pamenu kitos garsios istorijos herojei buvo svarstoma vaiką grąžinti, pakišo koją kaimynų liudijimai apie vartojamus svaigalus? dabar - vaikas visiškai adaptavęsis, gyveno su globėjais ilgiau nei su motina... koks vaiko interesas - naujos permainos ar pastovus gyvenimas ten, kur pripratęs?

Kaip suprantu ta teisė susigrąžinti vaiką lieka tik kurį laiką....

o suaugęs žmogus atsakingas pats už save, kaip ten bebūtų.... kodėl valstybė turėtų suaugusį asmenį, kuris renkasi tam tikrą gyvenimo būdą turėtų perauklinėti, jeigu jis nekenkia kitiems suaugusiems?

Prie ko čia tai? Tai ir jūs manote, kad Breivikas šventesnis ir vertesnis grįžti pas savo artimuosius po kažkiek metų, o mama, kuri padarė gal tik nuošimtąją dalelytę savo vaiko atžvilgiu, dabar turi jo niekada nebematyti? Juk pakeičia tapatybę, viską vaikui meluoja, pudrina smegenis ir viskas, neatras jo net ir tada, kai suaugęs bus.
Tai čia jums tapatu mergaitės istorijai?
Papildyta:

Taigi ne pedofilus ant vaikų užsiundė ar į vergiją pardavė. Padumaješ, giminaičiams atskleidė. O tai vaikai neturi teisės dabar jokių giminaičių iš tėvo pusės turėti? Čia irgi absurdalizmo viršūnė. O jei mama nuoširdžiai tikėjo, kad giminaičiai gero nori, pasiilgo? Iš kur jūs žinote? Įlindote į dūšią kitam asmeniui?

Law is law ir nereikia savo įstatymų ir mentaliteto skirtumo taikyti Norvegijoje.
O Garliavos istorija tapati isterijai, kuri buvo sukelta tautiečių. Taigis ten irgi puolė ginti mergaitės pagal tik vieną istorijos (kedyno) variantą

Visuomet egzistuoja tikimybė, kad nedaaugome mes



Taip, kaip jau ir minėjau, mano žinios čia labai ribotos. Tuo atveju, jei yra kitaip, visa mano rašliava - niekinė. Yra tokia tikimybė.

Jei pagalba tėvams atitinka vaiko interesus, kodėl gi ne? Nebent Jūs esate tikra, kad visi tėvai, kuriuos NO vaikų teisių apsauga laiko netinkamais - neįmanomi reabilituoti. Ta prasme, jei visi jie yra beviltiški ir nepataisomi, tada gal ir neverta.

Na, nusikaltėliai daugeliu atveju irgi suaugę ir galintys savimi pasirūpinti. Bet juos tai reabilituoja, "taiso", kol "pataiso" ir atgal paleidžia. Tipo tėvai mažiau verti pastangų, nes nieko nenužudė ir neišprievartavo? :hm

Nu jo, retas atvejis Bet būna, pasirodo



Gal nustokit tempt teorinę diskusiją prie konkrečių istorijų? Aš asmeniškai svarstau bendrai, apie sisteminį požiūrį į dvi skirtingas prasikaltusių žmonių grupes. Nei vienai lietuvių istorijų savo pamąstymų netaikau, nes aš nežinau nei kas ten realiai vyko, nei kas ką detaliai darė ar nedarė.



Aš dar kartą noriu pabrėžti, kad nekvestionuoju NO sprendimų konkrečiose bylose. Esu tikra, kad niekas ten lengva ranka tų vaikų neatiminėja, kad yra procesas, kad yra reikalavimai, kad tėvai, iš kurių tie vaikai atimami, nėra gerosios fėjos krikštamotės, neteisingai suprastos siaubūnų NO vaiko tesių specialistų. Jei atėmė, vadinasi buvo už ką. Man tik tas nelygiavertis požiūris į tai, kad daug sunkesnius ir daugiau žalos prasižengimus padariusius žmones "taiso", kol "pataiso" (išskyrus labai retus atvejus, kurių, jei tikėt žiniasklaida, realiai nelabai ir būna). O vat tėvus pabando "pataisyt" ir nurašo. Esu įsitikinusi, kad nemaža dalis tų tėvų yra verti to "nurašymo", nes nei jie stengiasi, nei nori, nei supranta, ką turi daryt kitaip. Bet lygiai taip pat esu tikra, kad yra tokių, kurie tik praradę nuoširdžiai ir iš esmės supranta suklydę. Tokių, kurie padarytų viską, kad tą klaidą ištaisyt. Ir jei leidžia klaidą taisyt žmogžudžiui, kodėl ne tėvams? Mano asmenine nuomone, vaikui su normaliais (tegu anksčiau ir klydusiais) tėvais augti yra geriau, nei su n-taisiais globėjais.

Tai kodėl valstybė renkasi perauklėt vienus, nubraukdama kitus? Tipo pagalbos nusipelno tik tie, kurie ką nors pakasė?

Būtent, tokius kaip Breivikas maitina ir edukuoja iš nmokesčių mokėtojų pinigų. Tikriausiai irgi privalomai tai daro, neklausia ar nori ponulis persiauklėti. Tai kodėl taip negali su mamomis? Privalomai atvažiuotų koks patrulis ir nuvežtų į kursus, praplautų smegenis ir grąžintų atgal mama būti.
Tai gaunasi, kad žmugžudžiai, recidyvistai ir panašiai vertesnės asmenybės nei prasižengę mamos

Ne visai į temą, bet šalia nagrinėjamos temos - gal žinot, kur kreiptis dėl neprižiūrimų mažamečių vaikų? Su saviškiais po rajoną klaidžiojant jau kelintą kartą prie vieno daugiabučio su socialiniais būstais tempiu vaikus kokių 2 metų max nuo gatvės. Vaikai maži, protelio dar nulis, į kiemą vieni išleidžiami, o tada prie gatvės su mašinėlėm važinėjasi, į gatvę lenda, o ten mašinos... nors eismas ir neintensyvus, nu bet iki nelaimės - vieno užsižiūrėjusio trūksta tik. Vakare nuvedžiau nuo gatvės ir perdaviau didesniems vaikams "ant priežiūros". Bet sąžinė graužia, kad reikia paskamint kam nors, kad su tėvais rimčiau pakalbėtų. Padėt gal nepadės, bet bent jau nepakenks... Taigis, gal turit minčių, kur tikslingai ir tiesiai - soc. skyrius? vaiko teisės? Gal kas bandėt dėl panašių klausimų kur nors kreiptis, kur žmonėms realiai rūpi?

vaiko teisių apsaugos vietinis skyrius, policija. Arba bent spaudą kviestis reikia, kartais padeda.

Skirtingos matyt principinės pozicijos - tėvai, jei nepadarė kriminalinio nusikaltimo - nėra baudžiami. Pasitaisymams - ribotas laiko tarpas, nes vaikų teisės BV - aukščiau nei bio tėvų teisės.
Tai, ką teigi - lietuviškos VTAs pozicija - biošeima turi teises iki pat šulinio... Vaikų teisės antrinės. NO BV būtent vaikų teisės svarbesnės, nei bio šeimų. Vaikui tikrai geriau stabilumas, nei tėvų taisymosi ir nuopolių periodai...


VTAS vietinį.