Nerimas dėl darbo

Šioms temos pradžioje rašiau, kad bijau eiti į darbą po atostogų (rašiau apibendrintai), o jei detaliau tai po atostogų turėjau eiti į darbą, bet pirmadienį labai blogai pasijutau (nežinau, gal koks pasąmoninis stresas kamavo dėl to darbo), atsikėliau su migrena (dar viena gyvenimo "dovanėlių"), kuri neprognozuojama, kartais vaistai padeda, kartais ne. Paslika lovoj paskambinau gydytojai, susitariau dėl vizito, tada paskambinau personalo vadovei (nes darbinis tel. išsikrovęs - ten direktorės tel., o asmeniniame telefone turėjau personalo vadovės nr.) ir pranešiau, kad neatvyksiu į darbą. Ji perdavė vadovei. Po gydytojos informavau, kad gavau biuletenį, vėl gi personalo vadovei, nes nu, nemačiau reikalo trukdyt vadovę, o ir nesinorėjo man su ja eiti į kontaktą, nes žinau aš jos tuos pašaipius "kaip gali sirgti...?", "tai turbūt apsileidus esi, kad sveikata prasta". Nu kvailai skamba man tokios frazės, praėjau krūvas gydytojų, nešiojuosi pastoviai vaistų nuo tos migrenos, bet man atrodo, kad ji progresuoja, nes seniau būdavo išgeri tabletę ir praeina, o dabar būna tęsiasi nuo 1 iki 3 dienų. Esmė, kad prisižiūri, ir kai vadina apsileidėle, nu tai suprantat...

Šiandien skambina pats aukščiausias, matyt, vadovė pasiskundė jam, kad jai asmeniškai neparašiau dėl nedarbingumo ir atskaitė velnių, kad per antrus asmenis perduodu info ir t,t,. Pasidarė taip pikta, kad ji pati negalėjo man paskambinti, juk visą info gavo iš personalistės, mano asmeninį tel. nr. turėjo. Žodžiu, paklausiau personalistės ar tikrai perdavė visą info, patikino, kad taip (labai ja pasitikiu, nes tikrai protinga moteris, dirba ten ilgiau už visus, žino, kas ta vadovė pr paukštis)

Šiandien jos nebuvo darbe, padėjau pareiškimą, rytoj jaučiu jau bus...
Papildyta:

Ačiū už pasidalintą patirtį.

Tai va, mūsų įmonėje ta pats buvo su viena darbuotoja, kur anksčiau rašiau. Kai ji vistiek neatskleidė kur išeina dirbti, tai iš vadovų pusės buvo frazė: "niekur tu nedingsi, vistiek Sodroj matysim, kur įsidarbinai".

Taip, kad jei marsiečiai sektų, kaip L.A. bando įkast, tai turbūt net ramiau gyvenčiau

Bent jau mūsų įmonėje biuletenius matydavo administratorė (o kai jos nebūdavo darbe), tada buhalterė. Ji tvarkydavo ir pranešdavo atitinkamiems vadovams, kas biuletenyje...





Žinau, kad ne šokių burelį, aš čia tik šiaip pavadinau tą klubą...
Na bet ką galvoja tas tarkim jūsų nužiūrėtos įmonės direktorius? Bandau įsivaizduoti. ''Ateina pas mane prašytis darbo dewofsoul, kuri pradirbo n metų pas ponią isterikę, kurios įmonė laikosi stabiliai, pelnas auga. Beto dewofsoul ir pareigos tokios, nuo jos priklauso pelno augimas... O juk ponia isterikė tai juk garbinga ponia, šiaip sau iš gatvės žmonių į atsakingas pareigas nepriima. Juk ir pažintis turi, gali bet kokio lygio profesionalų darbuotoją rasti, tai kodėl tokią dewofsoul laiko tiek metų ir jos neatleidžia?''
Aš turbūt eičiau vis tiek pas tą direktorių prašytis darban. Išdėstyčiau visas savo kaip profesionalo puses, pasakyčiau kodėl noriu tų pareigų ir būtent toje įmonėje. O gale pokalbio rėžčiau tiesiai šviesiai - ''Žinau, skambinsit mano dabartinei vadovei rekomendacijų. Žinau, apipils mane šūdais. Bet jus pagalvokit kodėl tiek metų dirbu pas ją ir manęs neatleidžia ir nekeičia kokiu profesionalu?''
Juk vis tiek neturit ką prarasti.
Jus jau daug praradot - laiką, nervus, sveikatą.





Migreną jau užsidirbot šiam darbe... Aš iki tablečių nebuvau priėjusi.


Neškit kudašių iš tos įmonės ir kuo greičiau.

Jei ne paslaptis - kiek metų čia pradirbot ir kokio amžiaus esate?

Motyvuojančiai rašote, labai ūpą pakėlėte (gaila, kad šypsenėlių nėr, tai balionėlis Jums).

Siaip reiketu pradedant su kuo draugauti rimciau, taip pat skambinti buvusiems sutuoktiniams ar sugyventiniams ir klausti, kad per zmona ar vyras buvo.

Jei issiskyre - tai reiskia buvo blogas, ar buvo blogas, kad skyresi. Basta. Geri sutuoktiniai - seimose.

O del darbo tai kaip Japonijoje, atejai i firma jaunas - dirbi kol i pensija iseini arba numirsti. Tada nereikia niekam skambinet.

Noriu pasakyt, kad skaitau ta istorija, panasiai, kaip skaito zmones apie gyvenima Siaures Korejoje. Bet ten tai vargsai uzdaryti.

Jeei kazkas del darrbo bijo tai sunkiau, o jei kas nori iseiti, tai juk galima pasidaryti nepatogiu zmogumi (nebutinai mirtinai susiesti), sakysim prie visu kritikuoti vadovus kokie jie neismaneliai...
Lietuviu vadovai to nesuvirskins, bentt 60 procentu ju tai tikrai

Stažo nėra, metai tik. Bet po bandomojo laikotarpio "praregėjau" kaip sakoma. Iš pradžių taaaip džiaugiausi viskuo, vadovę idealizavau, atrodė nereali. Bet po to lindo lindo visokios bjaurybės, tai užteko ir tų metų man.

Oho... jau turbūt žinau kur dirbate...
Bet ir kantrybę turit...

Taigi jums čia kažkas rašė, kad susikurtumėt istoriją apie užsienį. Turit antrą pusę - sakot, kad gavo pasiūlymą ir važiuot be jūsų nenori. Neturit vyro - sakykit išvažiuoju į užsienį pas pusseserę. Vsio.
Ir laikykitės tos versijos įsikibus dantimis. Ir niekam nesakot kas kaip.
Net tiems žmonėms (personalo vadovei ar administratorei ar dar kam), kuriais pasitikit. Patikėkit - iš patirties rašau - tokiais atvejais gali viskas apsiversti aukštyn kojomis ir pamatysit, kad ne tokia jau pūkuota ir balta ta personalo vadovė. Jūsų isterikė greičiausiai mato, kad jus ir personalo vadovė gerose santykiuose, tai pradės ją klausinėti apie jus, kur išeinat, kur darbą radot... O ką atsakys personalo vadovė jus nežinot. Net jei jus ir pasitikit ja visiškai šia minute.

Ne man spręsti vadovės išmanymo lygį, bet žinau, kad jos pareigoms pažintys kaip reikiant pasitarnavo.

Yra milijonierių Lietuvoj vien dėl to, kad jie kažkokio milijardieriaus draugai, tai ką dabar.

man kazkas panasaus buve, bet kiek is kitos puses. Isidarbino musu firmoj vienas vyriokas, jau kokia pora savaiciu dirbo. Sefes nera, as prie jos stalo kazka dirbau ir skambutis. Atsiliepiau ir tik firmos pavadinima pasakiau, o jau, kad pradejo "ta kur jus priemet, tai toks visoks anoks, nedirba, blogai dirba, cia jo buvus virsininke skambina, lotra priemet, alkoholika, pyder**** tas" ir t.t. Net negalejau isiterpt ir pasakyt, kad as ne virsininke ir manes nedomina. Bet kai jau viska isdejo kiek galejo (atsibodo man net klausyt), atsakiau tik "aciu, daugiau neskambinkit ir nervus pasigydykit" ir padejau rageli. Idomu, jei taip jau blogai dirbo ir visai nedirbo, nes alkoholikas ir t.t., tai ko ji 5 metus laike? O siaip tas vyras ir liko pas mus dirbt ir gerai dirbo. O apie ta skambuti as jam niekad ir nepasakiau. O gal ir reikejo.

Pasaulis pilnas nevisporciu, kurie geriau jauciasi, kai kitiems kenkia.

o dar taip pagalvojus... va nepatiks man kokia kolege/pazistama/giminaite/kaimyne, kuri kazkur isidarbins. Ot imsiu ir paskambinsiu jos valdziai, prisistatysiu, kad tipo buvus sefe ir isdesiu visais zodziais. O ka? Manot, kas tikrins ar tai tas zmogus, kuris prisistate ir ar info tikra? Gal. O gal ir ne. O va imsiu ir pakenksiu. Siaip sau. Del smagumo. Gal as taip linksminuosi.


**********
autore, sakykit, kad savo versla kuriat ar i uzsieni kraustoties ir atia. Gyvenimas per trumpas, kad kentet besitikint, jog bus geriau.

Tai jau viskas nuspręsta.

Tik tos 14 darbo dienų, jaučiu, bus tikras iššūkis.

tai cia jau menkniekis, jei jau iseinat. Ogi ijunkit durniaus begi, dirbkit letai, neskubant, pastoviai bukit su sypsena veide. Juk iseinat! Jau nieko neprarasit, ka jum blogiau gali padaryt? Atleis neatidirbus 14 dienu? Nieko, pailsesit uztat tas kelias dienas. Papeikima parasys ir premijos negausit? Ir jokiu virsvalandziu. Letai, pasimegaujant, su sypsena ir be nervu.

Kodel ne jums? Geras vadovas firma isvysto, kyla ir algos, niekas nenori is ten eiti.

Yra dar vienas variantas - prasyti didesnes algos, geriausia dvigubai didesnes. Po to jau galima apie uzsieni uzsiminti...

Turi but logiska priezasciu seka, nes po to iesko visokiu nebutuu dalyku (konkurentai paviliojo, neivertino musu gerumo ir pan.)
Is darbo iseiti neretai kaip isiskirti, be piktumu - aukstasis pilotazas, bent man tai tik tokie darbiniaii santykiai kliudavo.

Čia turbūt tendencija kažkokia... Apipilti š... buvusį darbuotoją.
Beto, MB kart nuo karto nuvažiuoja į buvusią darbovietę kai ko įsigyti. Tai vis sako matau kaskart naują žmogų mano buvusiose pareigose.


Sutinku, Leksa, vargu ar tikrins.
Aš čia tik vieną atvejį aprašiau. Kitų žinau - ten žiauriau buvo.
Bet šiaip pagalvojus, jei tai jei jau taip skambinėja vienas direktorius kitam pasidalinti antirekomendacijomis, tai kodėl tas klausytojas nesivargina patikrinti info.
Čia panašiai gaunasi kaip su tais sukčiai, kur skambina žmonėms ir sako kad sūnus/dukra nelaimėje ir reikia pinigų.

Papildyta:




Norit - patrumpinsiu jums tą laikotarpį....