Nerimas dėl darbo

http://lietuvosdiena...savanoryste.htm

Bet realiai dirbti savanoriskais pagrindis irgi taip pat reikalinga sutartis.

Sveiki, palaikantieji ir nepalaikantieji,

Kol kas nelabai galiu ką daug pasakoti, kol kas darbe gyvenam civilizuotai, susitariau iki kada dirbsiu, tik juokinga, kai vadovai tampa it šilkiniai tk tuomet, kai jau būni tvirtai apsisprendęs išeiti 

Jeigu tokia atmosfera, kuri jaučiama jau kelias dienas, tęstųsi dažniau, tuomet čia būtų rojus. Deja, tai laikina.

Kadangi vadovė moteris, tai reik suprast kiek daug ji priklausoma nuo mėnulio fazių, pmsesų, nuo vyro algos dydžio ir nuo to, ar vyras lovoj gerai pareigas atlieka.

O Jus irgi taip smarkiai visa tai veikia?

prasideda... O jūsų nieks neveikia?

Jūsų išvardinti dalykai mano veiksmų ir nuomonės kažkaip ypatingai neveikia. O Jus veikia?

Kadangi tema ne apie mane o apie autorės piktą viršininkę, tai ją matyt tikrai veikia.

Sveiki, palaikantieji ir nepalaikantieji,

Kol kas nelabai galiu ką daug pasakoti, kol kas darbe gyvenam civilizuotai, susitariau iki kada dirbsiu, tik juokinga, kai vadovai tampa it šilkiniai tk tuomet, kai jau būni tvirtai apsisprendęs išeiti 

Jeigu tokia atmosfera, kuri jaučiama jau kelias dienas, tęstųsi dažniau, tuomet čia būtų rojus. Deja, tai laikina.

Nu tai, tada atskleisiu daugiau detalių. Esu su ja kalbėjusi, kad atsibodo ta itampa, kad man patinka dirbti sistemingai, susidėliot prioritetus, o jis man aiškina, chaosas čia visada bus. Tada po kiek laiko pasikviečia ir sako, nu tai koks planas - sakau, kaip ir kalbėjom, jokio plano, gesinu gaisrus, darau, ką reikia greičiausiai padaryt. Tada ji - nu tai kodėl tu sistemos neturi? kodėl nėra prioritetų? ir t.t. nu sakau, dėl to, kad tas neveikia, gi PATI sakėt, kad chaosas čia priimtina darbo forma. Tada ji - nu tai vistiek reik kažkokią sistemą turėt. Sakau - nu tai aš ją turiu, bet kasdien turiu rūpintis antraeilėmis smulkmenomis, kurios gali mėnesius palaukt. Ji - nu o tai kodėl tu jomis rūpiniesi? ***... Sakau - nes vykdau jūsų nurodymus, jūs skambinat ir prašot padaryt tą ir tą, tai ir darau.
Tada įsižeidimas, kad aš ją tipo kritikuoju, nors pasakau, kaip yra.

Tada eina tokio tipo patarimai: žinai, tu visur taupyk laiką, lipdama laiptais daryk skambučius, valgydama pietus, atrašinėk į mail'us. Plia, galvoju, gal dar šikane sėdint sandorius sudarinėt???  :oh

Mes su kolegom įtariam, kad jai su amžiumi mąstymos spragos jau prasidėjo, nes pamiršta, ką yra sakius, prieštarauja pati sau. Tik, kad jo ego kartu su ja kabinete netelpa. Nu ji nesupranta, kad turėtų savo vietą perleist jaunesniam vadovui, kuris greičiau gaudosi. Bet ji tai vadovybėj labai patogi, nes ją galima stumdyt, atsakomybių neprisiima. Pradeda kokį projektą, matosi, kad grybą nupjovė, man numetė, tipo "aš prišikau, tu išvalyk".

Esu ta, kur pasako savo nuomonę, argumentuoja, ale ta taip išvynioja viską. Kažkada gražiai pasakiau, kad mano darbo stilius kitoks ir man taip netinka tai vos nepuolė į ašaras, kad užsipuoliau ją, aišku, mačiau, kad vaidina, manipuliuoja. Nu tai ką pasakysi tokiam žmogui?

Arba tik kas - skambinu pirmininkui, galėsi TU su juo kalbėtis. Jau kai pati nesugeba, neranda argumentų, tai siunčia pas jį, o jis žiaurus žmogus, patikėkit.

tik asilas neskaiciuoja savo valandu vardan svetimos imones geroves. Kadaise ir as taip naiviai kaip jus masciau, kad del darbo reikia stengtis, aukotis ir bla bla bla. O gyvenimas parode, kad ner cia ko aukotis, nes progai pasitaikius, net ir ta besiaukojanti ismes kaip nereikalinga skudura ar uzlips ant sprando taip, kad visai sveikata sues. Ir ka tas darbuotojas tures? Sugadinta sveikata, bedarbyste ir gal atsalusius santykius seimoje, pamirstus draugus, gimines ir hobius.