Sveikos mielosios...

Skaitau ir prisimenu save prieš keletą mėnesių...

Iki kol mažylei suėjo maždaug 1,5-2 mėn vargdavau kiekvieną naktelią kas maždaug 3 val...(Čia dar normalu tos trys valandos, bet va mano vyro pusseserė per naktį keldavosi po 6-8 kartus per naktį)...Vakare 21.00-22.00 išmaudžiusi ir pavalgydinusi dukrą ją užsidėdavau ant krūtinės ir taip linguodavau ant lovos atsisėdusi 2 valandas, kad užmigtų

Būdavo tokių minučių, kad net ašaros bėgdavo

...Na, bet laikui bėgant maždaug 2 gyvenimo mėnesį pamažu pradėjo rečiau atsikėlinėt .Būdavo, kad tik kartą per naktį reikdavo keltis, o būdavo, kad ir nereikdavo visai...Nuo tada pradėjau vaikščiot kaip ant sparnų

.Na o dabar (bijau pasigirt) jau ilgą laiką išmiegame visą naktį (nuo 22.00 iki 6.00 arba 7.00 ), migdyti taippat nebereikia(tfu tfu tfu), numaudau, pavalgydinu ir paguldau į jos lovelę, o pati nusipraususi ją jau randu nulūžusią

Gal tokius rezultatus davė griežtas režimas 21.30 maudynės(kiekvieną vakarą, nes kitaip nemiega), 22.00 miegas(ir tik savo lovelėje)...Na ir dar viena mano gudrybė, miegas savo lovelėje TIK NAKTĮ

Matomai paguldžius į lovelę supranta, kad čia jau nakties miegelis bus...

Na bet visos baimės man dar prieš akis...Draugės mergytė visada naktimis išmiegodavo iki tol kol mažylei nepradėjo dantukai kaltis, va tada ir prasidėjo jos nemigo naktys

Taigi mamytės sėkmės ir didelės kantrybės...