Sierimova džiunglėse labai gražiai pozuoja
Matilda didingoji
Sandros chebra jaukiai gulinėja
Dėl gyvūnų kiekio- kiekvieno asmeninis reikalas. Man tiek, kiek yra dabar, užtenka. Nes didesniam kiekiui gyvių ir dėmesio didesnio reiktų, o mano dėmesys jau ir taip dozuojamas. Kita vertus, atsirastų dar kas nors, sutilptų irgi ( gal sm mažiau sėdėčiau
)Dėl alergijos- slidus reikalas. Jei yra nustatyta katėms, patarčiau nuvažiuoti su vaiku pabūti pas veisėją. Variantas, kad prie alergeno organizmas palaipsniui pripras, žinoma, yra. Bet yra ir kitas variantas- vaikas nuolat turės vartoti priešalerginius, ko aš nelinkėčiau. Ką tada darysit?
Ainu jau paskiepyta. Kokteilis metams ( nors ir veterinarė pritarė, kad neinančioms į lauką užtenka kas porą metų revakcinuoti), nuo pasiutligės- trims metams. Į pirmą dūrį nesureagavo. Su antru bakst katė pašoko klykdama kovinius šūksnius į orą, mano širdis pašoko į orą kartu su Ainu, prieš akis pasistojo paveikslas- veterinarė su perrėžta miego arterija plūsta kraujais, mano akis sugniaužta katės kumštyje, o veide žiojėja viena tuščia akiduobė. Susižvalgėme su gydytoja, per sekundę aš už čiuprinos sugriebiau pasišiaušusią savo lūšį, veterinarė tuo pat metu įbedė iš naujo čiuprinon švirkštą, žaibiškai sukišo stūmoklį, paleidom abi kartu Ainu ir lengviau atsikvėpėm. Toji dar pasvaidė į mus medūzos Gorgonės žvilgsnius, bet grįžusi namo man atleido ir vėl virto į taikią katytę.
Diinka, labai užjaučiu.
laikykis net nebežinau, kaip paguosti.
