ar KT nuodemė?

Iš vieno vyro negali gimti milijonai vaikučių, jis net labai stengdamasis nespėtų apvaisinti tiek moterų. Kiekvienas spermatozoidas nėra = vaikas. Bažnyčia kviečia priimti savo kūno natūralumą, kuris ir yra Dievo valia mums. Masturbacija nėra natūralus aktas, todėl ji smerkiama, tuo tarpu sapnas, ar liga kurių įtakoje žūsta spermatozoidai tai natūrali kūno reakcija.
Manau moterys turėtų labiau branginti vaikus nei vyrai juk yra daug labiau su jais susijusios - devynis mėnesius nešioja po širdim, jaučia kaip kūdikis juda jų viduje. O gina kažkodėl tie vyrai, kuriems kaip sakote vaikai nerūpi. Nešiot ir gimdyt tikrai nėra sunku, sunku užauginti vaiką, o šią pareigą privalo atlikti abu tėvai, todėl nėra ko moterim savęs vaizduoti kankinėm. Nei už ką nesutikčiau, kad vyras nešiotų ir gimdytų, kaip koks Švarcnegeris, man tie mėnesiai ir tos akimirkos buvo patys laimingiausi.


Įdomu kas didesnė nuodėmė nunuodyti kaimyną migdomaisiais, ar papjauti?


Pritariu, kad idealiausia - mylėtis kai to norisi, gimdyti ir sugebėti išauginti visus gimusius dorais žmonėmis. Bet mes negyvename idealiame pasaulyje ir patys nesame labai idealūs, nesugebame uždirbti tiek, kad visiem pakaktų (kai kas sugeba), nesugebame auklėti, padarome net ir nedovanotinų klaidų (o kai kas sugeba tai idealiai), todėl ir mūsų kūnas sukurtas taip, kad nebūtinai turime gimdyti kas met. Turime smegenis ir galime susilaikyti planuodami savo ateitį. Manau svarbiausia niekada nepamiršti, kad jei mylimės, tai sutinkame turėti tą vaiką, kuris gali iš šios meilės gimti, net jei tai būtų sudėtinga. Aš norėčiau neturėti pasekmių, bet jei vaikas belstūsi iš anksto jį myliu ir laukčiau gimstančio, padaryčiau dėl jo viską, kaip ir dėl kitų gimusių.
"Kančia" nesimylėti gali būti nuostabus laikas, kad lauki, kada vėl išgyveni tą laiką, kai žengėme pirmus draugystės žingsnius, taigi tai net ne kančia, o romantika. Tai pagarba mūsų kūnui, pagarba mūsų vaikams, gyvybei.

e_vaida mano postas ne jums skirtas. Jis skirtas tiems, kas ispazista katalikybe arba dedasi kataliku. Kadangi as buvau pakrikstyta ir priemiau kitus sakramentus, tai priklausau siai religijai, kaip ir tureciau vykdyti tai, ka ji mano esant teisinga. Tai nereiskia, kad vykdau viska, tai nereiskia, kad viska suprantu, bet tai nereiskia, kad save apgaudineju, kad kazka darau teisingai. Pagal kataliku baznycios taisykles as esu nuodeminga, ta ir prisipazistu. O ka as manau ir kuo tikiu, cia jau visai kitas reikalas.

siulote gimdyti kiek Dievas duos? O duotu daug, bent 10, na jei ne tiek, bent 7 ...Pirmyn...

Dėl šių kelių sakinukų Jums iš tiesų pritariu.

Aš taip darau ... Nepasakyčiau, kad duoda tokius skaičius, kaip manote

Kiek metu taip darote, ar stebite savo vaisinguma ir kiek jau dave? Prabangu..

Naudoju visu mano aktyvaus lytinio gyvenimo laikotarapiu. Nestebiu vaisingumo, nes pasitikiu Dievu Kiek davė, tiek auginam. Ir jokia prabanga. Man gaila savo sveikatos gadinti kontracepcija ir dar dėl to jaudintis.

O jei dar pažiūrėti, kad baltoji rasė nyksta, tai verta iš vis susimąstyti

Pavydziu Jums, nes as negaleciau juo pasitiketi. Vaikams reikia ne vien meiles, jie turi pilnaverciai maitintis, gauti issilavinima, tureti savo asmenines erdves. Neatsakete i mano klausima kiek laiko taip darote. Vyru spermos kokybe yra nevienoda, kaip ir moteru vaisingumas. Jei labai vaisinga moteris sutiko toki pat vaisinga vyra jie tures daug vaiku, jei nesisaugos. Tikrai ne du ir ne 4. Jei nesi tikras kaip juos islaikysi, pasitikejimas Dievu bus lygus pasitikejimui ivairioms salpos organizacijom. valstybes parama. Yra priemoniu ir negadinanciu sveikatos.

*Kuo daugiau galima pasitikėti, jei ne Dievu.
**Žmonės turi daug daugiau nei jiems reikia, tačiau kai užsimenama apie vaikus, tuoj pradedame skaičiuoti kiek jiems daug reikės. Šito nesuprantu aš. Geriau pripažinkime, kad iš esmės nenorime vaikų ir tai būtų arčiau tiesos. Netaikau jums konkrečiai.
***Atsakiau, kad visą laikotarpį, kiek turėjau savo gyvenime lytinius santykius. Negi metų skaičius ką nors jums sakys daugiau?
****Prezervatyvai? Jei nesi alergiškas lateksui. Bet jie neleidžia tau atsipalaiduoti iki pat galo. Pirmiausia tai svetinkūnis, turi tam tikrą kvapą, kad ir bekvapiai būtų, turi sustoti tam tikru laiku, kad užsimauti, tikėtis, kad jie nenusmuks ir neliks moteryje, nepliš ir t.t. Nematau nieko tokio kas leistų iš tikro mėgautis lytiniais santykiais ir visiškai nesijaudinti. O jei dar neturi jų tuoj pat po ranka. Ech, mums geriau tai ką naudojam, o tai yra, nieko nenaudojam

Negali sakyti, kad esi tikinčioji, jei tikėjimo tiesos ir reikalavimai yra tai "ką ji mano esant teisinga" ir nėra tai ką tu manai esant teisinga. Jei nemanai, kad kažkas yra teisinga ir to nesilaikai, dėl to negraužia sąžinė, tai ir nelaikai savęs nuodėminga. Nes jei laikytum tai nuodėme norėtum to išvengti, už tai atsiprašįti, taisytis, o jei tokie jausmai neaplanko, jautiesi teisi, tai turbūt viduje nesijauti nuodėminga. Ką tu manai ir kuo tiki ir yra tikėjimas, jei jis ne toks, kaip Bažnyčia skelbia ir nenori, kad būtų toks, tai nepriklausai Bažnyčiai. Čia mano nuomonė.
Kiekvienas žmogus turi laisvą valią ir renkasi kuo tikėti, kaip elgtis prisiimdamas atsakomybę už savo pasirinkimą .


Aš 10 metų gyvenu santuokoje, naudojuosi NŠP būdais ir auginu du planuotus vaikus. Nematau tragedijos jei gimtų ir dar, nors to neplanuoju, nes ir dabar gyvenam nuo atlyginimo iki atlyginimo. Jei sotūs 4 žmonės šeimoje, tai tikrai nemirs iš bado ir penktasis.


Jūs netikite Dievu? Ar manote, kad Jis kvailas ir nežino, kad žmonės turi poreikių?
Jei Dievu netiki, tai kodėl turi pretendzijų bažnyčiai dėl reikalavimų?

O kuo gyvenime gali būti visiškai tikras? Ar tu tikra, kad rytoj vakarieniausi? Tie kas šiandien žuvo avarijose irgi manė, kad šiandien vakarieniaus. Čia žinoma nelabai vykęs palyginimas ar pašmaikštavimas, bet noriu pasakyti, kad niekas ir niekada negali dėl nieko būti tikras, nebent dėl to, kad Dievas mus myli ir kas tuo pasitiki nebus nuviltas. Lenkijoje kiek žmonių manė užsitikrinę gražią buitį ir potvynis nuplovė visas šias iliuzijas, kaupė kiti turtus ir štai krizė smogė tiem, kas labiausiai buvo garantuoti už savo pajamas, molijonieriai sudėje viltis į turtą jo netekę griebėsi savižudybių, nors jiems buvo likę daugiau nei aš kada nors uždirbsiu.... Galiu tęsti ir tęsti. Pasitikiu tik Dievu ir jei Jis man skirs dar gimdyti neišsigąsiu, nes kam davė dantis duos ir duonos. Tuo ne kart įsitikinau. Reikia tik išdrįsti ir reikalai tvarkosi. Kai tekėjau neturėjau nieko, gyvenau nuomojamame bute ir mano būsimas vyras neturėjo nieko ir menkai uždirbo, neatrodė, kad galėtume kada įsigyti savo būstą. Dabar gyvename savo bute, kurį nusipirkome mėnuo po vestuvių. Visko turime itin kukliai, bet tikrai nieko kas būtiniausia mums netrūksta. Reikia gerai pasverti kas žmogui būtina ir ko tik norisi ir suprasi, kad kaip ir vaikui būtina daržovės, o norisi tik saldainių...

Pasikliaujate Dievo valia? Ar ji leistu kara, bada, zudynes...Gera pasitiketi, kai viskas gerai.

viskas priklauso nuo to, kaip interpretuosi ta valia.