Depresija

Nėr už ką.

Aš po rekolekcijų. Net ten dėl šūdo grūdo mane psiglemžė nerimas, norėjosi bliauti, kai vyko pabaigoj pasidalinimas, pasakiau tiesą....

Paskui atlėgo.

Dėl to nerimo - taip, jis didžiausias pragaras, man mirti nebaisu vien dėl to, jog tikiuosi, kad ten pagaliau psichika nebejaus nerimo...

Džaiugiuos, kad visumoj man ŽYMIAI geriau nei kad buvo pernai žiemą, pavasarį, kad paroxetinas mane pakėlė iš grabo, tačiau šaknys liko, ir nors lengviau, kiekviena diena pateikia išbandymų, bangavimų, stiprių nerimo ir nevilties, nuotaikos kaitos epizodų, apatijos, depresijos būsenų.

Su kompu man panašiai kaip Deraramos. Atrodo, atslenka debesis ir aš su juo neriu į virtualią erdvę dar labiau save glušindama, nustekendama, nepalengvėja.... Arba atsikeliu normalios būsenos, bet pasineriu įš virtualią erdvę ir žiauriai pavargstu, o laikas tirpsta.

Tai tik darbinį veikla, vaikai ir pareigos ištraukia iš okių būsenų...

Nu va. Neramoka, bet ne tiek labai, kad nepašliaužčiau.
Ačiūdie.
Aš nžn., ar irgi paroxetinas man labai pagelbėjo, ar tiesiog savaime. Galbūt ir laikas.
Nesu buvus rekolekcijose, išskyrus kur būna pačių šv. mišių metu. Žinau, kad tai ne tas pat. Truputį nesiryžtu, ten, kur būna su nakvyne. Tokiai, kaip man, atrodo šiek tiek per sunku. Bet aš tikrai pasiryšiu. Turiu nemažai klausimų ir šiaip tikiu, kad padėtų labiau ir ilgiau susikaupt maldai.

man ateodo kad as i virtualumus lendu del to kad kai skaitau kitu zodzius, ziuriu kitu foto ir skoatau kvailus juokelius ar arsiu komentarus pati negalvoju savo nerimastingu minciu. tik atsitrauji-baach. ir vel nyri arba i virtualumus arba i miega. aisku save grauziu kam laiko praleidziu tiek ekranuose geriau ka nuveikciau, bet zinau kad veikdama kazka kito nerimausiu, darbas bua nuveiktas bet smegenine juoda. net skaityt susikaupt negaliu. tiw mirga marga paveiksleliai bajeriukai nuotraukos telefone greiciau pagauna ir atpalaiduoja. knygas tik perku ir kraunu i kruva

Gautum kambari ir viena galetum sedet sau ir melstis. Iseitum tik pavalgyt , i koplycia, pasiklausyt vienuoles.

Tai kambarį ir dabar turiu kažkokį. Tik kad katinas išdykauja. Bet šiaip joa. Tai visai kas kita.

Manęs negraužia sąžinė dėl lindėjimo virtualiuose urvuose, nes man tai lengvas - greitas - efektyvus atsipalaidavimo būdas. Suprantu, kad ne visiems taip. Ir net suprantu, kad turiu priklausomybę nuo interneto, kurio savo atveju nelaikau problema. Tuolab, kad tarp visų nesąmonių ir antraščių skaitinėjimo, paveiksliukų žiūrinėjimo, stengiuos paskaityt ir kas mano akim prasminga ir naudinga bent kažkiek.
Bet šiaip savo laiką kiekvienas leidžiam kaip norim/galim/išeina.

Neisejau siand i darba,pasakiau vadovui kad sergu,visa d miegojau,bet kazkaip nulis pagerejimo...

Aš tai manau, kad jau laikas man nebebūtų padėjęs, nes darėsi chanikė ir vis blogyn, jau mąsčiau, kad nebeišliksiu.

Dėl nakvynės nebijok. Aišku, kita vieta, bet kitiems kaip tik vienuolynuose gerai miegasi, o kitiems atvirkščiai. Bet čia tik viena naktelė. O visa para šiaip skirta būtent maldai ir susikaupimui, nebendraujama tarpusavy visą dieną, išskyrus, kad klausomasi kartu įvadų, paruošiančių maldai, taip pat individualus pokalbis su vienuole arba kunigu ar palydėtoju. Be to, jei labai nesinori nakvoti, gali grįžti namo po įvado ir sugrįžti ryte, tikrai leistų paaiškinus. Dabar vyks vasario 17-18 dienomis tikriausiai.

Dėl miegojimo ar nemiegojimo, tai tikrai dzin, tuolab, kai savaitgalis. Tiesiog čia tokia kvaila, sunkiai paaiškinama mano savybė, pan., kaip kad retai galiu atsipalaiduot tiek, žiūrėčiau filmą ar klausyčiaus muzikos. Nors muzikos dabar jau šiek tiek klausaus. Filmai retai.
Dar tektų susitart, kad mane priimtų vėliau (nežinau, ar taip galima), nes tuo laiku darbuojuos dar.
Bet čia smulkmės.
Aš tikrai tam nusiteiksiu.
Šian buvau šventovėj, kur nebuvau buvus mišiose, kur yra relikvija - kaip tikima, kryžiaus, ant kurio buvo nukryžiuotas Kristus, gabaliukas. Labai jauki ir graži bažnyčia. Galimai jaukesnė dar ir dėl to, kad šiek tiek pažįstu vieną ten patarnaujantį žmogų. Bet man ir prie aplinkos reik įprasti, nes sunkiai susikaupiau - daug dairiaus į ištapytas lubas, paveikslus, statulas, žvakes, tą pažįstamą. Įprastesnėj aplinkoj visus tuos dalykus išgyvenu kitaip.

Dūšia dar nerami po tokio sunkaus morališkai savaitgalio, kai gaišau. Bet nepalygint to nerimo su anuo. Dabar kaip beveik nuslūgęs karštis.

Stogas važiuoja po truputį. Vieną "nervą" galiu atlaikyti, o jų kombinacijos ne. Vaiko mest negaliu, vyrą galiu. Susišėriau ramiakų, ką namie radau iš senų laikų. Su pasibaigusiu galiojimu.

Labas visoms!!!

Dvejojau jums rasyti ar ne, tikiuosi labai nepeiksit ir nesijuoksit, ateinu su prasymu ir gal kokiu patarimu...

taigi neperseniausiai susipazinau su vienu zmogum, is pradziu lyg ir viskas buvo labai gerai, veliau jis pries susitikima issake kad jaucia baime su manim susitikti veliau prisipazino kad kencia nuo depresijos nuo 13 metu, as ji drasinau, palaikiau skatinau susitikti, jis man dekojo uz supratinguma deja susitikimas neivyko 3 kartus, del vienokiu ar kitokiu priezasciu: tai neuztenka pinigu tai nenori skubeti, tai viesos vietos baime ir tt...galu gale prispyriau i ji i kampa ir nuvaziavau pati pas ji prie namu pasikalbejom, paaiskinau kad as viska suprantu kad man nerupi jo pinigai o tik jis pats... viskas lyg ir gerai, prizadejo, bendrauti, as pazadejau palaikyti suprasti ir bet kada atvaziuoti jeigu tik reikes...jis vis dekojo uz tai ir prizadejo nepradingti, gryzau namo dar pasikalbejom zinutemis siek tiek..o po to- lyg i vandeni...pora dienu daviau erdves maniau gal jam to reikia, nelindau i akis, nerasiau, i mano zinute po 2 dienu nieko neatsake nors rodo kad tikrai perskaite, po 4 dienu neistverusi parasiau ir paklausiau ar viskas gerai gal as kazka netaip pasakiau ar padariau gal izeidziau...zinute perskaityta, atsakymo-jokio, siandien (dar po 4 dienu) nusigrauzusi tris nagus ir neistverusi vel parasiau kazkokia nesamone apie ora ir bites, zinute perkaityta rezultato- jokio...suprasciau jei jam siuo metu tikrai sunku, bet jis lyg ir gyvena iprasta gyvenima vaziuoja i darba postina facebooke' (nesam draugai facebooke), pasakykit jus man mielosios ar gali tai buti depresijos poveikis, ar gali zmogus kenciantis nuo depresijos taip ignoruoti kita? viskas taip staiga be jokio paaiskinimo, as visiskai nesuprantu kad dedasi...kaltinu save del to gal kazkaip neadekvaciai elgiausi gal nederejo verztis ir vaziuoti pas ji susitikti..gal kaip tik jis norejo but paliktas ramybeje, nors po to nevykusiu 2 susitikimu prase duoti sansa, sake kad norejo palaukti kol gaus pinigu butu pasirenges 100proc o gal kazkaip netaip kalbejau bet viskas atrode puiku, nieko nezinau ir tai mane varo is proto nes tas zmogus man be galo rupi...kaip jus pakomentuotumet sia situacija? gal viskas tik mano galvoje? gal tiesiog as jam nebeidomi, nors tuomet imtu tai ir parasytu, bet ne neraso absoliuciai nieko...ka patartumet man daryt? ar visai man ji bandyt uzmirsti (bandziau-nesigauna) ar toliau jam rasyti klausti kaip sekasi kad ir be atsako? gal ims ir atrasys viena diena jeigu zinos kad jo nepalieku ir palaikau nepaisant jo ignoravumo...? ar man tiesiog islaukti kazkoki laikotarpi kol jam praeis paumejimas, jeigu aisku cia depresija kalta delto, neisivaizduoju kas dedasi jo galvoje noretusi padet, prasau patarkit kaip man siuo atveju geriau elgtis/? oj kaip man sunku, protas visai suskystejo ir as pati tuoj pulsiu i depresija nuo to bejegiskumo, nezinojimo ir sirgelos..
labai aciu visoms atsakiusiom man tai begalo siuo metu svarbu..

Perskaičius susidarė įspūdis, kad ir kaip nenorėtum to, kad ignoravimas labiau susijęs su kokia kita priežastim, ne depresija. Gal suprato, kad esat per skirtingi žmonės, gal dar kas - galim tik spėlioti. Mes negalim žinoti KODĖL, kaip ir daug ko šiam gyvenime. Kaip suprantu, įsimylėjai. Linkiu stiprybės ir nesigraužt, kad kažką padarei negerai. Nes tikrai nepadarei. Parodei nevienkartinį dėmesį, kaip norėjai ir mokėjai. Dabar jo eilė.
Jei sėdi ir dar kažką veikia soc. tinkle, pati supranti, kad puikiai gali atrašyt bent iš mandagumo. Taip, galėjo prisigalvot, ir gal tikrai nepavežtų bendravimo su nemelancholišku, per aktyviu pagal jį žmogum.
Depresija nėra kažkas mistiško.

turbut jus teisi, as kvaile tikejausi kad galbut cia su depresija susije kazkaip tas uzsisklendimas..arba bent jau norejau tuo tiketi.. dekui uz atsakyma