As pritarciau Night. Geriau ji palikt ramybeje.
QUOTE(SquezeeHRD @ 2017 01 25, 02:02)
Labas visoms!!! 
Dvejojau jums rasyti ar ne, tikiuosi labai nepeiksit ir nesijuoksit, ateinu su prasymu ir gal kokiu patarimu...
taigi neperseniausiai susipazinau su vienu zmogum, is pradziu lyg ir viskas buvo labai gerai, veliau jis pries susitikima issake kad jaucia baime su manim susitikti veliau prisipazino kad kencia nuo depresijos nuo 13 metu, as ji drasinau, palaikiau skatinau susitikti, jis man dekojo uz supratinguma deja susitikimas neivyko 3 kartus, del vienokiu ar kitokiu priezasciu: tai neuztenka pinigu tai nenori skubeti, tai viesos vietos baime ir tt...galu gale prispyriau i ji i kampa ir nuvaziavau pati pas ji prie namu pasikalbejom, paaiskinau kad as viska suprantu kad man nerupi jo pinigai o tik jis pats... viskas lyg ir gerai, prizadejo, bendrauti, as pazadejau palaikyti suprasti ir bet kada atvaziuoti jeigu tik reikes...jis vis dekojo uz tai ir prizadejo nepradingti, gryzau namo dar pasikalbejom zinutemis siek tiek..o po to- lyg i vandeni...pora dienu daviau erdves maniau gal jam to reikia, nelindau i akis, nerasiau, i mano zinute po 2 dienu nieko neatsake nors rodo kad tikrai perskaite, po 4 dienu neistverusi parasiau ir paklausiau ar viskas gerai gal as kazka netaip pasakiau ar padariau gal izeidziau...zinute perskaityta, atsakymo-jokio, siandien (dar po 4 dienu) nusigrauzusi tris nagus ir neistverusi vel parasiau kazkokia nesamone apie ora ir bites, zinute perkaityta rezultato- jokio...suprasciau jei jam siuo metu tikrai sunku, bet jis lyg ir gyvena iprasta gyvenima vaziuoja i darba postina facebooke' (nesam draugai facebooke), pasakykit jus man mielosios ar gali tai buti depresijos poveikis, ar gali zmogus kenciantis nuo depresijos taip ignoruoti kita? viskas taip staiga be jokio paaiskinimo, as visiskai nesuprantu kad dedasi...kaltinu save del to gal kazkaip neadekvaciai elgiausi gal nederejo verztis ir vaziuoti pas ji susitikti..gal kaip tik jis norejo but paliktas ramybeje, nors po to nevykusiu 2 susitikimu prase duoti sansa, sake kad norejo palaukti kol gaus pinigu butu pasirenges 100proc o gal kazkaip netaip kalbejau bet viskas atrode puiku, nieko nezinau ir tai mane varo is proto nes tas zmogus man be galo rupi...kaip jus pakomentuotumet sia situacija? gal viskas tik mano galvoje? gal tiesiog as jam nebeidomi, nors tuomet imtu tai ir parasytu, bet ne neraso absoliuciai nieko...ka patartumet man daryt? ar visai man ji bandyt uzmirsti (bandziau-nesigauna) ar toliau jam rasyti klausti kaip sekasi kad ir be atsako? gal ims ir atrasys viena diena jeigu zinos kad jo nepalieku ir palaikau nepaisant jo ignoravumo...? ar man tiesiog islaukti kazkoki laikotarpi kol jam praeis paumejimas, jeigu aisku cia depresija kalta delto, neisivaizduoju kas dedasi jo galvoje noretusi padet, prasau patarkit kaip man siuo atveju geriau elgtis/? oj kaip man sunku, protas visai suskystejo ir as pati tuoj pulsiu i depresija nuo to bejegiskumo, nezinojimo ir sirgelos..
labai aciu visoms atsakiusiom man tai begalo siuo metu svarbu..
Dvejojau jums rasyti ar ne, tikiuosi labai nepeiksit ir nesijuoksit, ateinu su prasymu ir gal kokiu patarimu...
taigi neperseniausiai susipazinau su vienu zmogum, is pradziu lyg ir viskas buvo labai gerai, veliau jis pries susitikima issake kad jaucia baime su manim susitikti veliau prisipazino kad kencia nuo depresijos nuo 13 metu, as ji drasinau, palaikiau skatinau susitikti, jis man dekojo uz supratinguma deja susitikimas neivyko 3 kartus, del vienokiu ar kitokiu priezasciu: tai neuztenka pinigu tai nenori skubeti, tai viesos vietos baime ir tt...galu gale prispyriau i ji i kampa ir nuvaziavau pati pas ji prie namu pasikalbejom, paaiskinau kad as viska suprantu kad man nerupi jo pinigai o tik jis pats... viskas lyg ir gerai, prizadejo, bendrauti, as pazadejau palaikyti suprasti ir bet kada atvaziuoti jeigu tik reikes...jis vis dekojo uz tai ir prizadejo nepradingti, gryzau namo dar pasikalbejom zinutemis siek tiek..o po to- lyg i vandeni...pora dienu daviau erdves maniau gal jam to reikia, nelindau i akis, nerasiau, i mano zinute po 2 dienu nieko neatsake nors rodo kad tikrai perskaite, po 4 dienu neistverusi parasiau ir paklausiau ar viskas gerai gal as kazka netaip pasakiau ar padariau gal izeidziau...zinute perskaityta, atsakymo-jokio, siandien (dar po 4 dienu) nusigrauzusi tris nagus ir neistverusi vel parasiau kazkokia nesamone apie ora ir bites, zinute perkaityta rezultato- jokio...suprasciau jei jam siuo metu tikrai sunku, bet jis lyg ir gyvena iprasta gyvenima vaziuoja i darba postina facebooke' (nesam draugai facebooke), pasakykit jus man mielosios ar gali tai buti depresijos poveikis, ar gali zmogus kenciantis nuo depresijos taip ignoruoti kita? viskas taip staiga be jokio paaiskinimo, as visiskai nesuprantu kad dedasi...kaltinu save del to gal kazkaip neadekvaciai elgiausi gal nederejo verztis ir vaziuoti pas ji susitikti..gal kaip tik jis norejo but paliktas ramybeje, nors po to nevykusiu 2 susitikimu prase duoti sansa, sake kad norejo palaukti kol gaus pinigu butu pasirenges 100proc o gal kazkaip netaip kalbejau bet viskas atrode puiku, nieko nezinau ir tai mane varo is proto nes tas zmogus man be galo rupi...kaip jus pakomentuotumet sia situacija? gal viskas tik mano galvoje? gal tiesiog as jam nebeidomi, nors tuomet imtu tai ir parasytu, bet ne neraso absoliuciai nieko...ka patartumet man daryt? ar visai man ji bandyt uzmirsti (bandziau-nesigauna) ar toliau jam rasyti klausti kaip sekasi kad ir be atsako? gal ims ir atrasys viena diena jeigu zinos kad jo nepalieku ir palaikau nepaisant jo ignoravumo...? ar man tiesiog islaukti kazkoki laikotarpi kol jam praeis paumejimas, jeigu aisku cia depresija kalta delto, neisivaizduoju kas dedasi jo galvoje noretusi padet, prasau patarkit kaip man siuo atveju geriau elgtis/? oj kaip man sunku, protas visai suskystejo ir as pati tuoj pulsiu i depresija nuo to bejegiskumo, nezinojimo ir sirgelos..
labai aciu visoms atsakiusiom man tai begalo siuo metu svarbu..
Nepyk už atvirumą ir tiesmukiškumą-šiam žmogui esi giliai dzin
. Jei norėtų, patiktum, ir atrašytų, ir susitiktų, ir bendrauti norėtų. Nerūpi jam ir tiek.
QUOTE(SquezeeHRD @ 2017 01 25, 04:02)
Labas visoms!!!
Dvejojau jums rasyti ar ne, tikiuosi labai nepeiksit ir nesijuoksit, ateinu su prasymu ir gal kokiu patarimu...
Dvejojau jums rasyti ar ne, tikiuosi labai nepeiksit ir nesijuoksit, ateinu su prasymu ir gal kokiu patarimu...
Labas, paskaičiau ir pagalvojau apie save... Aš taip pat nebemėgstu/nebenoriu užmegzti kažkokių naujų santykių, nebenoriu susipažinti su naujais žmonėmis, nes atrodo, jog vistiek negalėsiu būti tokia, kokios normaliam žmogui reikia. Kai geriau jaučiuoi gal ir prisijungiu ten į tuos facebookus visokius, būna ir ką papostinu ar foto įkeliu, bet toks jausmas tik tam, kad bent virtualiai atrodytų, jog viskas su manim gerai. Paskui nesijungiu ten kelias dienas, savaites, nes paprasčiausiai nenoriu rast naujų žinučių. Nenoriu būt įsipareigojus kažkam atrašyt, atsakyt... O toks komunikabilus žmogus buvau iki to, kol pasinėriau į depresiją ir kitokią visokią velniavą. Gal tas žmogus panašus į mane..? Gal jis giliai kažkur ir norėtų bendrauti, bet tiesiog praradęs viltį kažką rimto užmegzti. Aš pvz. negaliu niekur eiti- nekenčiu kino, restoranų ir pan. Svečiuose aš nejaukiai jaučiuosi. Man į parduotuvę nueiti yra įššūkis. Visur apima nerimas, o po to seka visi kiti pojūčiai- tirpimas, nebesigaudymas aplinkoj, nevaldomas pykinimas kasdien. Kur gali norėt su kažkuo bendraut, kai negali pažadėt, jog susitiksi. Susitinki ir galvoji kada tai baigsis, kada galėsiu grįžt atgal į savo lovą arba galvoji kur čia išsivemt, jei prispirs. Kiekvienam ta depresija savaip veikia, kiekvienas savaip su ja bando tvarkytis. Vieniems reikia žmonių aplink, pagalbos, bendravimo, kad pasimirštų blogos mintys, o kitiems tiesiog vienatvės, buvimo su savo mintimis.
Kažkuo apnuodijau organizmą, gulėjau parą lsiegyvė, pilvą skaudėjo, į wc naktį kas 10 min...košmaras.
Kas iš jūsų rūko ar parūko karts nuo karto?
Kas iš jūsų rūko ar parūko karts nuo karto?
Ksenija, ramybės
Visai realus variantas, kad ir tam vaikinui taip. Bent man būdavo ir kartais tebebūna, kad bendraut per sunku, o paskui graužia sąžinė, kad nuvyliau kokį žmogų.
Bet čia tik prielaidos.
Atsigrūdau su katinu pas mamą. Katinas lindi kampe ir pyksta ant viso pasaulio.
Mamai vėl nelabai gerai... Kaip man baisu. Nei nežinau kuo padėt. Kalbinu, kad važiuotume pas gyd. Bet ji gan skeptiška, nes, panašu, nebelabai kuo begali tie gyd. padėt
Visai realus variantas, kad ir tam vaikinui taip. Bent man būdavo ir kartais tebebūna, kad bendraut per sunku, o paskui graužia sąžinė, kad nuvyliau kokį žmogų.
Bet čia tik prielaidos.
Atsigrūdau su katinu pas mamą. Katinas lindi kampe ir pyksta ant viso pasaulio.
Mamai vėl nelabai gerai...
Kaip man baisu. Nei nežinau kuo padėt. Kalbinu, kad važiuotume pas gyd. Bet ji gan skeptiška, nes, panašu, nebelabai kuo begali tie gyd. padėt
QUOTE(Night13 @ 2017 01 25, 20:31)
Atsigrūdau su katinu pas mamą. Katinas lindi kampe ir pyksta ant viso pasaulio.
Mamai vėl nelabai gerai...
Kaip man baisu. Nei nežinau kuo padėt. Kalbinu, kad važiuotume pas gyd. Bet ji gan skeptiška, nes, panašu, nebelabai kuo begali tie gyd. padėt O kas jai negerai?
QUOTE(Bestygė @ 2017 01 25, 17:46)
Kas iš jūsų rūko ar parūko karts nuo karto?
per vakarelius, retkarciais. o kas?
QUOTE(meja82meja @ 2017 01 25, 20:26)
O kas jai negerai?
Tas pat. Skauda, nėra apetito.
QUOTE(Night13 @ 2017 01 25, 22:31)
Tas pat. Skauda, nėra apetito.
Na man taip buvo praejus po operacijos keliems metams.letinis kasos uzdegimas buvo ir kazkoks pooperacinis sindromas.siulyciau pas gasroenterologa prasyt siuntimo.ir nuo tokiu skausmu man padejo duspatalin vaistai.buvo gyd israsius.
QUOTE(mylimuke! @ 2017 01 25, 20:33)
Šiaip įdomu. Nerūkiau beveik metus išvis, gal porąkart buvo kelionėj epizodiškai, nes nu ir su krandžiu man blogai dvejus metus, žaizdelės, graužia rėmuo nuolat. Alia kai čia vyras nusipirko kažkada išgėręs ir blogos būsenos, paskui vis sutraukdavau karts nuo karto po vieną per dieną....Ir toks blogas jausmas, nenoriu rūkyt, o rūkiau. Kažkokia psichologinė priklausomybė. Jei yra, tai ir kirba rūkyt.... Nėra - neieškau. Kol nepripratusi.
QUOTE(Bestygė @ 2017 01 26, 09:18)
Šiaip įdomu. Nerūkiau beveik metus išvis, gal porąkart buvo kelionėj epizodiškai, nes nu ir su krandžiu man blogai dvejus metus, žaizdelės, graužia rėmuo nuolat. Alia kai čia vyras nusipirko kažkada išgėręs ir blogos būsenos, paskui vis sutraukdavau karts nuo karto po vieną per dieną....Ir toks blogas jausmas, nenoriu rūkyt, o rūkiau. Kažkokia psichologinė priklausomybė. Jei yra, tai ir kirba rūkyt.... Nėra - neieškau. Kol nepripratusi.
Pas mane yra ir nekirba. Nu jau laaaaabai retai. Pradetas pakelis kokius metus gal jau guli.
Va koki skanesta tai suciaumoju...reiktu tiesiog nepirkt
QUOTE(meja82meja @ 2017 01 25, 22:48)
Na man taip buvo praejus po operacijos keliems metams.letinis kasos uzdegimas buvo ir kazkoks pooperacinis sindromas.siulyciau pas gasroenterologa prasyt siuntimo.ir nuo tokiu skausmu man padejo duspatalin vaistai.buvo gyd israsius.
Lankos ji pas gyd. Ir ryt vešiu ją. Tik kad labai laikinai nuo tų vaistų pagerėja. Dar kai skauda, tuo pat metu ir kraujospūdis kyla. Naktį prasikankino, db geriau. Tik kad nevalgo.
Man pačiai migrena užėjo turbūt nuo streso.
