Įkraunama...
Įkraunama...

Depresija

Tai už tai ir sakau, kad apsieisiu ir be to biggrin.gif Čia tik pamąstymas buvo, kas būtų, jeigu būtų. Šiaip, duoti aš galiu, bet, mano manymu, svarbiau yra žiūrėti pirmiausia ne į geras savybes, renkantis partnerį. Su gerom savybėm visi gali sugyventi. smile.gif Šaukštas deguto statinę medaus sugadina. Vat turiu tą dalyką, kad aš nepailsiu būdama su kitu žmogumi. Kiek esu buvusi santykiuose- aš nuolat būdavau pavargusi ir lipdavau per save, kad su tuo žmogum kartu užmigti, atsikelti... Kad ir koks nuostabus žmogus būtų šalia manęs, man vistiek reikia nuo jo pailsėti. O tai dažniausiai skaudina kitą žmogų, pradeda galvot, kas su juo negerai, kodėl aš nenoriu su juo būti ir jokie paaiškinimai nepadės. Negaliu būti suvaržyta, nenoriu jausti, kad kažko dabar negaliu daryti, nes mano vyras miega ir panašiai. Man užsifiksavę galvoj taip, kad aš tiesiog bijau pajaust tą jausmą, kai kažko negali daryti, kai tas žmogus šalia, "o vat viena tai galėčiau". Man reiktų žmogaus panašaus į mane šiuo klausimu, o tokių tikrai yra. Jei trumpiau apibūdinant mane- gaila, kad negaliu būti "šiek tiek ištekėjusi". biggrin.gif
Atsakyti
QUOTE(Night13 @ 2017 03 12, 23:20)

***
Bestyge, nerimus tai suprantu, tik, galvojau kaip paklaust 1 dalyko, kad neskambėtų kaip koks sąžinės priekaištas tau... Bet paklausiu. Kaip tava šeima laikos, kai sergi? Turiu minty tiek fizinę, tiek ne, sveikatą? Toks klausimas kilo, nes puikiai pamenu jausmą, kai mama sirgdavo, kai buvau vaikas. Žinoma, baisu ir dabar. Bet dabar bent galiu numanyt kiek tai rimta. Tada žemės slysdavo iš po kojų, pamenu akimirkų, kai jau tada gulėdavau be jėgų nuo to klaikaus jausmo... Gal kad niekas man per daug neaiškindavo, o tiesiog matydavau, kad mamai blogai.
Gal ne visiems taip, juk ir vaikai skirtingi žmonės, tiesiog  vis pamąstau, kiek nedaug reikia, kad 1 šeimos nario liga parklupdytų visą šeimą ir paliktų skaudžias pasekmes...
***


Kai blogai psichiskai, to nerodau vaikams ir vyro stengiuos neapkrauti. Kai buvo be galo blogai po operacijos, net geresni santykiai su dukra buvo. Svelnesne, zmogiskesne buvo, ne taip spiege ir manipuliavo. O siaip nera labai jautrus vaikai. Nereaguoja stipriai. Nemato manes paluzusios. Ir nera jiems taip, kaip tu pasakojai apie savo vaikystes patirti.Kartais noretusi daugiau supratimo ir jautrumo is ju. Nes visiskai neklauso ir uzlipusi ant galvos dukra. Siuo metu guliu ligoninej 4 diena, tai bandysiu spresti tas problemas su psichologu.jai gavau atlirpa is gydytojos. Sake supranta, kad yra be galo sunku tokioje aituacijoje ir reikia nezmoniskos kantrybes...

QUOTE(verksne @ 2017 03 14, 18:22)
Kaip laikotės,mergaitės?
Man porą dienų jau šviesiau akyse.Linkiu ir Jums to paties.


Smagu girdet.

QUOTE(*ksenija* @ 2017 03 14, 21:02)
Verksne, gera girdėti, kad šviesėja bigsmile.gif
Oras superinis šiandien, apsilankiau pas mamą, papietavom kartu. Malonus susitikimas, net keista. Tikriausiai pasiilgom viena kitos, tiesiog. ax.gif
Aš tai sėdžiu ir galvoju, kiek laiko mano kantrybė truks dar. Norisi susikraut lagaminus ir lėkt, kur akys mato ieškot ramybės, laimės... Nelaiko manęs čia niekas, neturiu nei antros pusės, nei vaikų, nei darbo biggrin.gif Atrodo, kad valkata būti kokiuose šiltuose kraštuose geriau, nei čia. Neturiu čia vietos, realiai- neturiu namų. smile.gif


Jei mano butu tokia situcija, taip ir padaryciau.tik keliauciau dviese.

QUOTE(*ksenija* @ 2017 03 14, 22:51)
Va va, baisu žiūrėt, kas darosi Lietuvėlėj... Kaip išgyventi žmonėms minimumą uždirbantiems, nekalbu jau apie puse etato dirbančius ar pensininkus. Buto nuoma kosminė, už kažkokią skylę, atsiprašant, vieno kambario- 200eu ir dar komunalai. Nu liks 100eu pragyvenimui biggrin.gif Vien maistui žmogus turėtų tiek išleist per mėnesį... Tipo- kruopom maitinkis ir nesiskųsk paskui, kad sergi ir imunitetui šakės. Ką jau kalbėt apie nenumatytas išlaidas, vaistus, drabužius, kosmetiką, o dar jei gyvūną augini? Neduok dieve- vaiką. biggrin.gif Būtų sveikata mano normali- geriau jau Ispanijoj apelsinus skinčiau biggrin.gif O tai dabar išvis, sveikata tragiška, reikia tyrimus darytis, dantys baigia subyrėt. Už odontologines paslaugas, kad susimokėtų, žmonės paskolas ima. Nu tai ką, ir vaikštai su skausmais, gėda net šnekėt, ką jau kalbėt apie šypsojimąsi, kai toks "grožis" burnoj. doh.gif
O šiaip tai baisu man... Tikrai, galiu pripažinti, jog esu žmogus, kuriam reikia pagalbos, netgi priežiūros. Bet nenoriu veltis į jokius santykius. Žinau, kad sunku būtų bet kokiam vyrui su manim. O ir aš pati visai nenoriu. Bet kartais pasvarstau mintyse, kad vienintėlis variantas šiuo metu būtų susirasti antrą pusę, kad priimtų mane tokią, kokia esu ir padėtų realizuot kai kuriuos dalykus, padėtų atsistoti ant kojų. Bet čia tik mintis. Kažkaip abejoju, kad sugebėčiau. unsure.gif
Pats šlykščiausias dalykas yra, kad turiu idėją, kuo noriu užsiimti gyvenime, iš ko gyventi, užsidirbti. Tai yra mano pašaukimas, hobis, toje srityje esu sukaupusi daug patirties. BET reikia pradžioje investuoti. Deja, bet neturiu iš ko. Imti paskolas, kreditus baisu... Gal į kokį vienuolyną Tibeto reik važiuot ir gyvent sau biggrin.gif


Apie vyrus ir santykius. Tokie zmones tikrai egzistuoja. Kuriems reikia nuotolio santykiuose.Fiziskai, emociskai.Tao normalu. Tau reikia tokio pacio zmogaus, brandaus ir gerbiancio, suprantancio toki tavo nora. Galbut dar tokio nesutikai.Kiek tau metu mazdaug?
QUOTE(*ksenija* @ 2017 03 15, 05:30)

Atsakyti
Bestyge, dviese keliauti nenorėčiau. Kuo toliau, tuo labiau mane žmonės liūdina. Norisi kaip tik pabėgt nuo visų... Aplink visi tokį negatyvą skleidžia, kad aš jau nebegaliu tokioj aplinkoj ištverti. Užsikemšu ausis, užsidarau kambary ir atsiriboju nuo viso TO. Manęs nedomina žmogiškos intrigos, dramos, paskalos. Nenoriu pastoviai girdėti, kaip čia viskas blogai visiems, kokia čia aš bloga ir t.t. Nesvarbu, kad tyliu ir dantis sukandus darau, ką galiu, nors viduj virte verda viskas. Va šiandien spaudimas viršun šokęs, pulsas išvis 130... Verkti norisi ir tiek. smile.gif Man pusė dešimtmečio liko iki 30 jubiliejaus biggrin.gif Žinau, kad yra žmonių, tokių kaip aš, bet tikrai ne čia, kur esu dabar.
Atsakyti
Bestyge,kas Tau nutiko,kad ligoninėje?Komplikacijos?
Kokio amžiaus Tavo vaikai,paaugliukai gal?
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo verksne: 16 kovo 2017 - 17:57
QUOTE(*ksenija* @ 2017 03 16, 17:00)
Bestyge, dviese keliauti nenorėčiau. Kuo toliau, tuo labiau mane žmonės liūdina. Norisi kaip tik pabėgt nuo visų... Aplink visi tokį negatyvą skleidžia, kad aš jau nebegaliu tokioj aplinkoj ištverti. Užsikemšu ausis, užsidarau kambary ir atsiriboju nuo viso TO. Manęs nedomina žmogiškos intrigos, dramos, paskalos. Nenoriu pastoviai girdėti, kaip čia viskas blogai visiems, kokia čia aš bloga ir t.t. Nesvarbu, kad tyliu ir dantis sukandus darau, ką galiu, nors viduj virte verda viskas. Va šiandien spaudimas viršun šokęs, pulsas išvis 130... Verkti norisi ir tiek. smile.gif Man pusė dešimtmečio liko iki 30 jubiliejaus biggrin.gif Žinau, kad yra žmonių, tokių kaip aš, bet tikrai ne čia, kur esu dabar.



Aš keliaučiau su mylimu žmogum,sielos draugu, ne su tokiu, kur prota knisa...

Tai aš ne tiek daug ir vyresnė už tave.

Ne komplikacijos. Guliu ten, kur sielą gydo...
Atsakyti
QUOTE(Bestygė @ 2017 03 16, 23:23)
Aš keliaučiau su mylimu žmogum,sielos draugu, ne su tokiu, kur prota knisa...

Aš su šuniu keliaučiau biggrin.gif Gyvūnai puikūs kompanjonai ir natūralūs antidepresantai. Va ir dabar lovoj pas mane susisukus viena šunytė, šilta, gera wub.gif Pabėgiot bandžiau su šunimis šiandien miške, bet labai jau man tas spaudimas neleidžia persistengti. Bijau kažkaip. unsure.gif
Atsakyti
QUOTE(Bestygė @ 2017 03 16, 22:23)

Ne komplikacijos. Guliu ten, kur sielą gydo...

Ouu. verysad.gif
Ar tai buvo kažkiek iš anksčiau planuota, ar surietė labai ūmiai ir ekstra atvejis? verysad.gif T.y., tikiuos neištiko kokia ūmi psichozė? verysad.gif

O kaip gerklė?

Man šakės...........
Atsakyti
QUOTE(*ksenija* @ 2017 03 17, 00:13)
Aš su šuniu keliaučiau biggrin.gif Gyvūnai puikūs kompanjonai ir natūralūs antidepresantai. Va ir dabar lovoj pas mane susisukus viena šunytė, šilta, gera wub.gif Pabėgiot bandžiau su šunimis šiandien miške, bet labai jau man tas spaudimas neleidžia persistengti. Bijau kažkaip. unsure.gif

As ir su suniu! smile.gif
Atsakyti
Bestyge,laikykis.Gaila,kad taip nutiko,bet gal pailsėsi nors kažkiek.

Night,viskas turi susitvarkyt.Tu man iš viso labai stipri atrodai.
Atsakyti
QUOTE(*ksenija* @ 2017 03 16, 23:13)
Aš su šuniu keliaučiau biggrin.gif Gyvūnai puikūs kompanjonai ir natūralūs antidepresantai. Va ir dabar lovoj pas mane susisukus viena šunytė, šilta, gera wub.gif Pabėgiot bandžiau su šunimis šiandien miške, bet labai jau man tas spaudimas neleidžia persistengti. Bijau kažkaip. unsure.gif


Negundyk. Kai po operacijos raičiaus skausmuos, vos neišzyziau šuniuko... Visą gyvenimą iki 20 metų gyvenau su šunimis, katėmis. Bet gyvenant mažam plote ir tokį gyvenimo buda plius su vaikais, neprotingas sprendimas. Reikia plius turet kam palikt gyvuna, kai isvaziuoji.
QUOTE(Night13 @ 2017 03 16, 23:34)
Ouu. verysad.gif
Ar tai buvo kažkiek iš anksčiau planuota, ar surietė labai ūmiai ir ekstra atvejis? verysad.gif T.y., tikiuos neištiko kokia ūmi  psichozė? verysad.gif

O kaip gerklė?

Man šakės...........



Aciu Dievui, suplanuota. Po operacijos,kai esu nedarbinga. Bet gydytoja sake kad esu visa isielektrinusi ir butinai reikia pailset man. Nerimas matosi isoriskai. Vakar kaliau raminama.ir kai atsiguliau.del smuklmenos, sesutes priekaistu nusiritau iki galvos skausmo ir nerimo.

Keicia vaistus vakarinius. Duoda olanzapina ir mazina kvetiapina. Bandys nuimti. Nakti budinejuos.skyrius geras.palatos drauges nuostabios. Daug kur iseinu popiet, vakarop.


Night, del ko sakes tau? Mamai dabar lyg geriau?Gal postresine reakcija del mamos...rupinais. Plius darbe itampa.

Laikykis.

Gal nori aplankyt kada mane, kai geriau jausiesi?(jei)
Papildyta:
Gerkle jau geriau. Dar skauda ryjant ir kakla, bet mazmozis, nereaguoju.
Skambino del darbo. Po 8 dienu tektu stugaut kr strakset. Nezinau, ar sugebesiu. Dar kalbu nelabai garsiai. Bet vis geryn.
Atsakyti
QUOTE(Bestygė @ 2017 03 17, 13:09)
Negundyk. Kai po operacijos raičiaus skausmuos, vos neišzyziau šuniuko... Visą gyvenimą iki 20 metų gyvenau su šunimis, katėmis. Bet gyvenant mažam plote ir tokį gyvenimo buda plius su vaikais, neprotingas sprendimas. Reikia plius turet kam palikt gyvuna, kai isvaziuoji.

Kai nedideli šunys, o dar pas mane nesišeriantys, tai jokių problemų. Tris savus turiu, bet du pas mamą mieste palikau, kad nebūtų liūdna ir pasivaikščioti galėtų, nes viena gyvena... smile.gif Išsikrausčius vieną pasiėmiau su savim, bet va dar dasidėjo čia man 2 tėčio šunys ir 3 katinai sode. Po dviejų šunų jau dzin pasidaro, ar 5, ar 10 biggrin.gif Gali šuniukų vasarai užderėti pas mane, jei pavyks viskas. Galėsit ateit aplankyt, kas norėsit bigsmile.gif Dėl šuns palikimo prižiūrėt- vienintėlė problema... Tikrai būna situacijų, kur augintinio turėjimas stabdo. Bet jei išvažiuoji kartą į metus, tai tikrai galima atrasti kam palikti, o kai kur ir kartu galima vežtis. Aš tai nežinau, kas su manim darytųsi dabar, jei neturėčiau šalia gyvūnėlių. Tikrai nekainuoja daug tas išlaikymas ir priežiūra, palyginus su tuo, kiek tas šuo tau atgal duoda. Jeigu nori, galiu duot kelioms dienoms šunį, 5 metų, nuostabaus charakterio, dievina vaikus, kates ir šiaip- mielesnio sutvėrimo nesu sutikus dar biggrin.gif Kartais žmonės taip išbando save ir pasižiūri, ar sugebėtų patys auginti. Seniau aš vaikams užsiėmimus su šunimis vesdavau, tai bent keli vaikai nusipirko tokios pat veislės šuniukus, kaip mano biggrin.gif
Atsakyti
QUOTE(*ksenija* @ 2017 03 18, 01:05)
Kai nedideli šunys, o dar pas mane nesišeriantys, tai jokių problemų. Tris savus turiu, bet du pas mamą mieste palikau, kad nebūtų liūdna ir pasivaikščioti galėtų, nes viena gyvena... smile.gif Išsikrausčius vieną pasiėmiau su savim, bet va dar dasidėjo čia man 2 tėčio šunys ir 3 katinai sode. Po dviejų šunų jau dzin pasidaro, ar 5, ar 10 biggrin.gif Gali šuniukų vasarai užderėti pas mane, jei pavyks viskas. Galėsit ateit aplankyt, kas norėsit bigsmile.gif Dėl šuns palikimo prižiūrėt- vienintėlė problema... Tikrai būna situacijų, kur augintinio turėjimas stabdo. Bet jei išvažiuoji kartą į metus, tai tikrai galima atrasti kam palikti, o kai kur ir kartu galima vežtis. Aš tai nežinau, kas su manim darytųsi dabar, jei neturėčiau šalia gyvūnėlių. Tikrai nekainuoja daug tas išlaikymas ir priežiūra, palyginus su tuo, kiek tas šuo tau atgal duoda. Jeigu nori, galiu duot kelioms dienoms šunį, 5 metų, nuostabaus charakterio, dievina vaikus, kates ir šiaip- mielesnio sutvėrimo nesu sutikus dar biggrin.gif Kartais žmonės taip išbando save ir pasižiūri, ar sugebėtų patys auginti. Seniau aš vaikams užsiėmimus su šunimis vesdavau, tai bent keli vaikai nusipirko tokios pat veislės šuniukus, kaip mano biggrin.gif



Aišku noriu. Bet ar nebus šuniukui stresas svetimuos namuos su svetimais žmonėmis?

Tai va, kad mes vagabundos, tenka važinėt, o kai nėra kam palikti, tai labiausiai ir stabdo... Norėčiau pas tave kada atvažiuot pasidžiaugti šunimis.
Atsakyti