Dzin tos val. internete (man čia būtų nedaug, bet man nereik skirt dėmesio ir rūpesčio šeimai), bent KAŽKĄ darai, neguli užsimerkus tas 4val. Net knygą pasiimi! T.y., bent kiek interesų neprarandi. /Čia buvo optimistės žodis. P.s. Optimistai yra durniai. Tik niekam nesakyk/.
Užjaučiu dėl nerimo. Vienas žiauriausių jausmų.
Neužmigau. Keista. Ieškau ryšio tarp psichikos ir mieguistumo. Labai norint galiu susiet. Bet tik labai norint. Čia kaip tikėjimas arba ne.
Parsivilkau darbų namo. Kadais kasdien dirbdavau po darbo. Dabar tąso prisimint. Ir taip nuo jo man neišeina atsipalaiduot.
Nu ir naujieną mama pasakė. Dažnai išjungiu tel. garsą. Nlb man kas skambina, be to darbinis vargina. Būna, po darbo ir neįsijungiu. Mat mamai kraujospūdis užkilo, nes neatsiliepiau. Vos nevimtelėjau "maniau, tu protingesnė". Ir ačiūdie kad nevimtelėjau. Ji dėl manęs susirūpino. Gal ji visoj planetoj 1 mane mylintis žmogus. Nžn., Ar nesusireikšminu taip manydama, bet gal pasvajoti galima. Spėju, kad manė, kad "ta gal pasikorė/nusišovė". T.y., nes nėr, kad mane ji persekioja. Dabar, kai sveikata ne kokia, susiskambinam net kokius 2k./sav. Nors skambinu daug dažniau aš.