Kas tau yra, pati nupasakojai čia. Diagnozės sužinojimas gali patenkint smalsumą, arba sukelt neigimą, arba gali sužinojus pradėt jaustis ligoniu. Jokios naudos iš to, kad pati sužinotum, tai yra info gydytojams. Be to, neretas atvejis, kai diagnozės persipynę, įrašo labiau tinkančią. Arba įrašo, kad galėtum mažesne kaina nusipirkti vaistų.
Esmė kaip jautiesi, ne diagnozė.
(pasakė psichė su stažu).
O kokius vaistu geri nuo nerimo. Gal tau reiskiasi abstinensija nuo alkoholio. Daznai skiria raminamuosius, malsinti abstinensijai
O del diagnozes nepasakymo, as nesutinku , Night. As noreciau zinoti, kokia man diagnoze nustate. Juk galima pasiskaityti apie tai. Nezinia - didele blogybe.
Fille, gal tau tiesiog nerimo sutrikimas? Tu paklausk savo daktaru, ka jie tau itaria.
Night, kaip as tau pavydziu, kad tu diena uzmiegi. As prigulu, pasivartau valanda ir keliuosi. Nors uzmusk, bet neuzmiegu, o taip kartais noreciau diena numigti. Kazkoks nenormalus budrumo jausmas, nors pries prigulant, vaikstau numirusi, vos kojas velku, rodos. Prigulu ir sudas - neuzmiegu.
Smalsumui patenkint galima paklaust ar įrašė diagnozę, ar ji nepatikslinta. Galima ir pačiam per el. valdžios vartus pažėt.
Nors gal visai ne dėl diagnozę Fille minty turėjo. Aš tavo vietoj klausčiau gyd. kas rūpi, ką nori žinot.
Man, patikėkit, nėra ko pavydėt. Absoliučiai nk negebu nuveikt, kaip koks neįgalumas. O db nemiegu. Akys naktį atsimerkė.
Ačiū už atsakymus. Dėl diagnozės... Paprasčiausiai noriu žinoti kas yra, nes nežinia kankina. O kankina tai, kad neaišku kiek tęsis ir/ar galėsiu jau normaliai gyventi. Ar pastoviai mane kamuos ta baimė, nesaugumo jausmas, nerimas. Visa tai sunku pakelti, beprotiškai sunku. Kai atrodo viskas galėtų būti puiku. Paskutiniu metu vaikštau ir atrodo tuoj nualpsiu, galva svaigsta. Geriu tazepamą 10 mg., po dvi tabletes ir pusė tabl. prieš miegą zolpidemo. Žinau, kad tai gali būti abstinencija. Juk vartojantis alkoholį žmogus gyvena visai kitokį gyvenimą, negu nevartojantis. Priprantama prie to gyvenimo ir tada adaptuotis nėra lengva. Tikėjausi "pasikankinti" mėnesį. Ar bent jausti tą jausmą "kad reikia išgerti", bet net į tą pusę pažiūrėti negaliu. O daktarai nieko nepaaiškina. Kai paklausiu atsako "kas būtent yra?", 'kaip tau atrodo kodėl taip jautiesi?" Žodžiu į klausimą atsako klausimu. Kaip suprantu jie patys aiškinasi ir nesupranta... Tačiau būsena labai sunki....
Kaip viskas suprantama ir patiriama. Tik.tai man tęsiasi.beprotiškai ilgai ir vis blogėja...
Šiand.nuėjau pas daktarę, taip pradėjo.stipriai permušinėt.širdį, kad užsiėmiau už krūtinės ir.10 sekundžių truko košmaras...
Psichiatrė truputį išgirdusi mano.gyvenimo buvusio.sakė, kad siaubo filmas,.galima romaną rašyt. O išėjo kalba dėl to, kad pasakė, kad baisu, jog prie.mergaitės akių mama.upėn.šoko, sakę gydytoja pažinojo tą.moterį, tai papasakojau, kad man tokie.dalykai klojosi.daug metų..
Na, aš jau kalbu ne.apie auklėjimą, o luošinimą psichikos, kasdien ir n metų,kai kauptis.tam burbului ilgam nereikia, kad sprogtų, bet sveiki žmonės.to.nedaro savo vaikams ir sau. O aš, žinok, didžios kančios akivaizdoje net.norėdavau būti išprotėjjusi, pavydėdavau tiems išprotėjusiesiems, deja, galiu.nuramint, jei.to bijai, kad neišprotėsi tikrai. O.tai.dar.sunkiau, kai.suvoki padėties rintumą, beviltiškumą, bet.nieko.negali padaryt ir pakeist.
Tavo atveju viskas šviežia, todėl labai daug šansų pasveikti ir pamiršti visą.tą.kančią kaip baisų sapną, ieškok.išeičių, klausyk.gydytojų, jei.nepasitiki, keisk specialistą, jei.turi.galimybių, gali privačia.nueiti, lankyk psichoterapiją, jei.turi.iš ko, jei.ne, pasinaudok poliklinikos psichologo pagalba ir t.t.
Ačiū jums. Ir kiek metų tai tęsiasi? Ta kančia - ji fizinė? Aš tiesiog jaučiu viską fiziškai, visu kūnu ir tai panašu į fizinės sveikatos sutrikimą, nes kai nėra tų priepuolių, tiesiog džiaugiuosi, einu į darbą, klausau muzikos, skaitau, bendrauju, juokiuosi. O kai jaučiuosi "blogai", tai esu įbesta kaip stabas, sakinio suregzt negaliu. Tada jaučiuosi lyg būčiau apsėsta ir atrodau panašiai. Arba verkiu, jei priepuolis lengvesnis.
Kaip gera tiems žmonėms, kurie to nejaučia...
Visi 13. per tiek metų nuo tų nesąmonių sugedo skrandis, rašiau jau čia, guodžiaus., graužia treji metai kone kasdien, geriu nuolat vaistus, erozijos, širdies pakitimai irgi jau yra.
O nerimas tapo kone nuolatiniu, labai stiprus, kai jau be raminamų niekaip negali išeiti iš to purtulio...Tai jau ne kaip priepuoliai, o didžioji dalis mano savijautos, ypač pastaruoju metu.
Bet vėl grįšiu prie senų vaistų, tai tikiuosi, kad stabiliuozis būsena ir bus įmanoma gyventi.... nes bent jau taip buvo iki duobės pavasarį...
Kaip man buvo užėję... Maniau išvemsiu smegenis ir išprotėsiu. Nžn., čia nuovargis, perdegimas, depresija, ar kas... Net nesakyčiau, kad diena įtempta buvo. Bet lyg jau lengviau.
Gal susiję, kad taip ir neįprantu keltis kaip normalūs žmonės 6.30. Atsikeliu nesunkiai, bet toks jausmas, kad čia prieš mano prigimtį. Už tai, jei po darbo iškart grįžtu namo, tai iškart ir griūnu miegot.
Night,mes palatoj 3gulejom ir visos 3ta pacia d kelemes,visom op skirtingos.nesiterlioja jie.
Bet vakar tai maniau kad nualpsiu troleibuse,lb silpna buvo.siaip daugiau pajudejus buna silpna.
Bet jauciuis gerai.
