Depresija

gera girdeti. dziaugiuosi labai.

meja,
greit sukiesi tu, manau, neprazusi


O su tais bernais tai yra taip, kad kai gerai viskas,tai su bernu ir daliniesi ta laime
bet siaip as ir pati nemegstu kurie nuolatos viskuo skundziasi, ir da
piktybiski daznai tokie buna...

Turiu kur gyvent!db tik darba liko gaut ir persikraustyt kazkaip.

Nu va, kad nereikėjo ilgalaikio streso patirt, yra su kuo sveikint.


Norėjau rašyt, kad šiandien diena košmaras, bet su mama pakalbėjau, jaučias geriau, tai net spalvas ėmiau matyt ryškiau. Nors puikiai žinau, kad rytojus toks gali ir nebūt.

Tai va tas toks keistai blogas bruožas blogu pasidalint, o geru špygą.
Čia pusiau šaržuoju, nes man nesunku klausytis, o paskui gaunas, kad pritariu, koks ten paršas ir dar pridedu. Arba dažnai būna taip. Panaudosiu sesės vyrą, kaip pvz. Aš girdėjau iš sesės kad jis išmėto dvokiančias kojines, ir iš viso kur šika, ten viską palieka. Amžinai pasideda akinius ant mašinos stogo, pamiršta, ir juos suvažinėja, paskui vaikšto žlibas, kaip invalidas. Kai geria, tai per daug išgeria, paskui dejuoja kaip cielka, kaip bloga. Nesugeba pagaląst peilių ir jau n laiko neįrengia normaliai vonios po namo statybų, nesugeba išsilygint marškinių, nemoka įsijungt skalbyklės, nesidomi sūnaus mokslais ir t.t. Blyn galvoju. Ir su šitu kiaule gyvent? Kam? kodėl?
Ogi gal vien tik buitiškai: turi bent 2 verslus, kurie ir maitina šeimą, tikrai ne pieškos sesės atlyginimas, keliones ir pramogas šeimai perka ir suplanuoja irgi jis. Kai sesė dirba, ėsti šeimai gamina jis. Sūnų, kur reikia, vežioja jis. Bet apie pastaruosius punktus niekad negirdėjau iš sesės, tik mačiau.

Tas diedas man nepatinka moraliniu aspektu, dėl kai kurių dalykų, lietusių mane, bet man su juo gyvent nereik. Čia šiaip geras pvz., ką moterys ištransliuoja apie vyrus gero, ir ką blogo, ir kokiomis mintimis dalinasi su kitais apie juos. Kodėl jos jų neiššaudo?
Aš `neturiu` jokio berno, bet, pasiklausius, tai ima atrodyt, kad, AČIŪ DIEVUI, TĖVYNEI IR VISIEMS ŠVENTIESIEMS, IR TOMS DRAUGĖMS, IR DAR NEŽINAU, KAM, KURIE APŠVIETĖ APIE TUOS TVARTINIUS DVIKOJUS. Juokauju, žinoma, taip negalvoju, bet toks jausmas, kad šitą teoremą stengiamasi įrodyt.

nes neturi kuo.nes nenori jaunu diwnu kaliuzwj leiati.nes nenori daryt nuodemes.
as skaitau reik uzdrausti visokius romantiskus filmus.prisiziuri saldziu istoriju ir puikiu vyru tai kakp nenervuos savas koines metantis tai tie filmai ir kbygos prikuria nerealiu vyru ivaizdziu
o siaip as sau labai atsakiau aiskiai. nu buna blogai bet....aplinkui visi dar blogesni ir su ne vienu kitu negaleciau gyventi. kita vertus galvut niekas ir su manim negyventu-taip kad geriausia partija visgibsalia. kas kad ne is filmo.pati as irgi ne dovanele.ir nenoreciau kad del to mane saudytu....be to dar turi su kuo

Persikrausciau siand,nuo pirmad naujam darbe.

nu klausyk, rekordinis greitis
o kaip tavo suniukas?

gera girdeti

Kaip dvikojų kontingentas, Mėja, tame name? Ar viskas ok?

Mylimuke,kartu su manim,namo direktore leidzia laikyt gyvunus,kaimyne katina turi.

Night,dauguma jaunimamanau studentai,nes lb jauni.siaip normalu.

Dzin amžius, bele ne chuliganai, girtuokliai ar apsivartoję, nėra spec. kvapų, ar pan. reikalų. Kaip naujas darbelis pirmom dienom?
Iš tikro joa, su paprastais darbeliais, žiūriu, nesunkiai, - visai nereik kažkokios ten ypatingos atsakomybės, kaip buvau apdainavus. Dar viena pažįstama irgi, tik kitam mieste, ieškojos pardavėjos darbelio [ne kasininkės], per šį mėn. spėjo nesunkiai ir pakeist, nes pirmame nepatiko.

Manam darbe cirkai tęsias. Žadėjo atleisti vieną, o atleido kitą. Motyvuotai, nes išlindo labai negražios ylos iš maišo. Man kuo toliau, tuo keisčiau daros dirbt pas kažką. Nueinu į darbą, į kažkokį svetimą pastatą, ir, tokia, maždaug, wtf, ką čia aiškini, aš seniai suaugus su menstruacijom. Nors darbdavio vietoj ginkdie nenorėčiau būt. Juos ir apgauna, ir šmeižia, kartais siaubinga girdėt... Dažnai pagalvoju, kad šito darbdavio vietoje labai dažnai jausčiaus išduota ir tas jausmas mane suvalgytų.






Papildyta:
Turbūt, idiotiškai skamba, bet pagaliau ir aš lyg ir nuvijau emocinį šventinį nuovargį nuo visokių blizgučių, besikeičiančių vietų, vaizdų ir žmonių, kad ir kokie mieli anie būtų...