QUOTE(Jurga75 @ 2017 03 24, 13:53)
Sveikos. Padekit prasau. Nebezinau kas darosi. Isvykau gyventi i uk pas savo vaikina, bendravom 4 men viskas buvo nuostabu. Puse metu kartu gyvenom. Buvo nuostabu, kalbu apie musu santykius. Mes mylejom vienas kita, kalbedavomis ivairiomis temomis, be tabu, atradau nauja save, idealu zmogu. Mylejau, verkiau dziaugsmo asarom. Sutarem del visko, be pykciu. Lytyniai santykiai tobuli buvo, rupinomes vienas kitu, lepinom. Bet viska pradejo temdyti depresija. Man atsinaujinti pradejo tik nuvykus i uk nes nutraukiau vaistus. Dirbau naktini darba, 2 metu vaikas namie, buvau irzli, neisimiegojus, vis daugiau grimzdau kol nebesugebejau islipti is lovos ir nueiti iki duso. Cia tai dar nieko, bet tuo paciu metu kaip tycia mane pradejo erzinti mano vaikinas, net jo isvaizda pasidare kitokia, kas buvo grazu pasidare nebe sava ir pradejo erzinti. Nebegalejau buti su juo va ir islekiau gydytis i lt. Po to parasiau, kad nemyliu. Po sio ivykio isvis nustojau valgyti, zudziausi. Isveze su greitaja. Ligoninei supratau kaip man jo truksta. Gryzau, atsiprasiau. Jis mane labai myli ir nenori palikti ir laukia kol grysiu. O as nebezinau ar myliu, visiskaj pasimeciau. Bijau su juo kalbetis, bijau kad nemyliu. Bet sako depresijos metu negalima priimineti svarbiu sprendimu. Ka daryti? Jei taip tai as niekada nepasveiksiu.
