Depresija

Ksenija, pernai buvo "mano" poliklinikoj grupinė terapija, dabar nežinau. Dailės terapiją mačiau reklamuoja. Ąžuolyno klinikoj yra. Vienas draugas lankės gan ilgai ten, buvo visai patenkintas. Mano tolima giminaitė Antakalny kažką organizavo, tik nžn. kur ten kas kaip. Ji jauna specė.
Iš atminties tiek prisiminiau. O ji visai neveikia...
Per aštriai į save suprojektavai Pranaitės postą. Gal subjektyvu, bet man perskaičius pasirodė, kad jis daug globalesnis, nei konkrečiai apie tave.
Dar svarbus niuansas, kad tu jauna ir net jei dabartinė padėtis darbine prasme nėra pilnavertė (nors gal yra, aš tai nežinau), juk tai, greičiausiai, labai laikina ir pataisoma.
Būna, labiau nerimauji, nei maloniai sėdi ant sprando, kad išlaiko kiti, t.y., kai sėdi nedarbingume dėl sveikatos sutrikimo ar esi bedarbis, o už tai kiti dirbantieji dar ir moka.
Ir vis tiek. Negirdėjau, kad Lietuvoj kas iš bado mirtų paskutiniu metu. Kadangi pirminius poreikius vienaip ar kitaip patenkiname, norėčiau tikėt, kad žmonėms čionai darbas yra daug daugiau nei pinigai. Bent man tikrai daug daugiau. Nors ir nervinuos dėl finansinių dalykų ir sunkiai man su tais finansais apskritai sekas. Nemyli manęs pinigai.

Šiandien kone visą dieną girdėjau, kaip žyla mano plaukai. Iš darbo išprašė apsauginis, kuriam darbas baigės. Nespėjau pusės skubių darbų. Maža to, dar atostogaudamas užknisantis kolega ėmė rašinėt emailus su nurodymais ir priekaištų potekstėm, kaip kokiam vergui. Negebu ištoleruot. Paėsti pirmąkart dienoj radau laiko tik grįžus po darbo. Dzin tas ėdesys, man išvis ėsti reiktų savaitę neduot, bet pats faktas, kad kai tikrai nėra laiko per dieną tokiems elementariems dalykams, tai man normalu neatrodo.
Bijau rytojaus.

esu nusiminusi, kad eilinį kartą nemokėjau išreikšti savo minčių ir kažkam sukėliau diskomfortą. Diskusija buvo apie tai, ar darbas yra kančia dėl pinigų. Gaila, kad yra žmonių tokioje situacijoje - kai tavo gyvenamoje vietoje nėra jokio pasirinkimo, kai spaudžia kreditai ar esi atsakingas už vaikus.
Rašydama apie veltėdžius tikrai negalvojau apie studentus, vaikus ar ligonius. Netgi nepykstu ant pašalpinių, nes dauguma jų neturi tiek proto (ir jie dėl to nekalti), kad galėtų dirbti. Yra šiaip su panieka žiūrinčių į kasininkų, vairuotojų ir pan. darbus - jie 'juodadarbiais' nebus ir sėdi ant žmonų ar tėvų sprando metų metais

Night, ar tu nemėgsti savo darbo pobūdžio , ar tik to užknistuvo? Ar manai, kad užknistuvas liausis knisti? Kiek suprantu - jis nevykęs vykusių tėvų vaikas. Jei taip - tai vargas visiems. Bet žinau bent keletą įmonių, kuriose analogiška i situacija su savininkų vaikais, žmonomis, meilužėmis. Gal ta proga gali išsiderėti bent didesnę algą?

-II variantas.
--Ne. Jis jau toks. Aš irgi tokia kažkokia. Mes per skirtingi.
---Jis nei kvailas, nei nevykęs. Gal net protingas ir vykęs. Blogumas aplinkiniams tame, kad mane dažnai apninka jausmas, kad jis minta kitų žmonių blogom emocijom.
Nors apie tą vykęs - nevykęs... Kaip pažiūrėsi. Jis moka lyderiauti, rodyti savo autoritetą, gauti ko nori. Bet kai parašei, susimąsčiau ir prisiminiau, mano žiniom, univerą metė po antro kurso, taip nieko ir nebaigė, yra buvęs atleistas bent iš dviejų darbų, t.y., ne savo noru išėjęs. Yra buvęs bedarbiu. Pas tėvą darbe atsirado po 1 iš atleidimų, ilgokos bedarbystės ir bandymo dirbti kažkur, kur jo 'niekas neklausė`, anot jo paties.
Bet gal ne tame esmė. Man užtenka į save pažiūrėt, kiek esu per gyvenimą prisifeilinus. Labiau esme laikau tai, ką man vis dėsto psichologė, kad esti žmonių, kurie gali būti lyderiai - direktoriai - prezidentai ir pan., bet turi psichopatiškumo. Kitaip ir nebūtų lyderiais. Su tokiu žmogum, kaip tas asmuo, manau, galėtų dirbt labai nuolankus asmuo. Aš tokia nesu. Man tai atrodo neteisybė ir apskritai ėjimas prieš mano prigimtį. Negebu toleruoti. Bet man to ir nereikia. Reikia keisti darbą.

Pro kuri gala jis tau vykes ir protingas? Univero baigt nesugebejo, is darbu ismestas, priimt sutiko tik tevas. Lyderiauti jis nemoka, nes niekas ji nenori klausyti. Emocinio intelekto lygus nulis. Jo bandymai vadovauti tai kaip mazamecio kaprizai. Ir ne tu viena ji toki matai.

Pritariu VV. Jei įmonėse tokie žmonės intrigantai įgyja per daug galios, įmonei prastai baigiasi. Tai ne tik Night problema.

Kaip pažiūrėsi į nevykėliškumą. Vis vemiu apie tai, kad su anuo nesusikalbu. Nors tai nereiškia, kad jis nieko negeba. Anaiptol. Jis labai stiprus derybininkas, IT srityje, kai kuriose technologijose. Tai pasakymas apie kvailumą neobjektyvus. Galop, žinau, kad jei čia ateitų kitas žmogus pavemt apie mane, sakytumėt, kad kvaila aš.
EI ir aš manau, kad jo silpnas.
Nu ką. Kalėjimo prižiūrėtojai grįžo. Gerai bent tuo, kad nebereiks dirbt tiek be proto. Pagaliau galiu išsimiegot, grįžt iš darbo normalesniu laiku. Visa kita uch...... Labas skandalai.

Vien tai kad jo kt giminaitis apie ji masto panasiai kaip tu, daug ka sako.
O kad visi turim ne tik blogu bet ir geru savybiu, tai faktas.
Nu bet visuma ka as zinau...

Bet kokiu atveju geriau turet darba,kuris gadina nervus nei neturet jokio...man pratese biuleteni ir db meldziuos kad neatleistu,bet sudetinga butu suderint proceduras ir dirbt,nu ir gydytojas sake,kad geresnis efektas bus jei nedirbsiu.vaistu nebeleidzia,vazineju i proceduras.

Man labai labai blogai.todėl prapuoliau.netikėjau,kad i toki liuna krisiu del tokio dalyko.baisiausia,kad net darbo metu nebesugebu atitrukti.o dirbti reikia.visiska neviltis,saves netekimas.kienviena ryta pabundu su baime,depresija,nenoru gyvent.noriu glusintis,mirgot,bet negaliu. Labai labai apmaudu,kad man taip.saviverte lygi 0.

O man taip atsitiko del mokslu. Destytoja sukritikavo tyrimo klausimus ir kirto per saviverte. Neadekavaciai reaguoju.anksciau to nebuvo.prisipazinau jai,kad sergu.norejau viska mesti.vyras neleido.bet as nezinau,KAIP istverti dar dvi savaites su trupuciu iki darbo atidavimo dienos.....

Ligonis:(

Bestyge, nežinau ką ir pasakyt. Laikykis kaip nors.

Aš irgi pasimetime. Penktadienį grįžau nusiverkus iš darbo. Turbūt norėsiu pasipasakot, bet šiek tiek vėliau. Neturiu energetinių išteklių dabar.

Bandau laikytis. Vakar vakare buvo geriau, šiandien rytas ir vėl tas pats....

nebegaliu.

Bestyge, žinau kad tavo problema kitur. Bet dėl tų sukritikuotų klausimų, tai tikrai nesikrimsk. Nes gerai sugalvoti klausimai didelia dalimi lemia bet kokio tyrimo sėkmę/ Tai yra atskiras tikras mokslas - kad jie būtų vienareikšmiškai suprantami tiems kas į juos atsakinės ir pakankamai išdiferenciuotų atsakinėtojų skirtumus.
Dažnai susiduriu, kai atsakymus į tą patį klausimą rašo skirtingai suvokdami. pvz Klausimas- kiek kartų per savaitę sportuojate lengvai ir intensyviai? tarkime atsakinėtojai 5 dienas eina į sporto klubą. Vieni atsakys, kad jie sportuoja sunkiai 5 kartus, o kiti atsakys kar 5 kartus sportuoja lengvai (apšilimas) ir dar 5 kartus sunkiai - iš viso 10 kartų. taigi, kad tavd klausimus sukritikavo, tai visai natūralu, jei vadovė turi daugiau patirties.
Yra net speciali matematinė metodika anketų ir atakymų gerumui tikrinti.
Nacionalinis egzaminų centras irgi prirašo visokių vėjų klausimuose, nors jie jau tikrai išmano, kaip rašyti.
Taigi nenusimink. Dvi savaitės tavo darbeliui pakankamas laikas. Ar jau turi atsakymus į tuos klausimus? Ar dar turi atsakymus susirinkti?
Nelauk įkvėpimo ar nuotaikos dirbti. Rašyk. Juk svarbu pabaigti, atsikratyti ir bus palengvėjimas.