Klauskit kas konkrečiai apie namą domina, neesu statybininkas, bet stengsiuos atsakyt ką žinau
QUOTE(cibulis @ 2018 11 04, 13:41)
foto rodė, kad name tik 32 pric. drėgmė. Dabar rodo, kad iš namų ištraukia 41 proc. drėgmę, o grąžina 32 proc.
Čia Cibuli esi neteisus, nes drėgmė nekinta tik negyvenamam name. Užtenka į dušą nueiti, ir drėgmė momentaliai užkyla, o po to pamažu vėl krenta. Ar verda kas nors, vėl drėgmės lygis kyla.
Drėgmė nekinta tik negyvenamam name, kaip tavo.
Tarp kitko, drėgmės kitimas ir labai stipriai įtakoja rekupo tiekiamas temperatūras, tad ir vėl viskas paaiškinama.
Papildyta:
QUOTE(skasparas @ 2018 11 04, 14:16)
<p>Klauskit kas konkrečiai apie namą domina, neesu statybininkas, bet stengsiuos atsakyt ką žinau</p>
Būtų įdomu namo išplanavimas, iš ko pastatytas, kaip apšiltintas, kur boileris stovi, koks boileris, kokie boilerio šilumos nuostoliai, ir visa kita panašaus pobūdžio informacija. Beje, taip ir neatsakiai, kur dujinis katilas stovi ir jei sandėliuke, kaip apšiltinti šilumą į patalpas perduodantys vamzdžiai.
Absoliučiai ta pati situacija, kaip ir su tavo Cibuli rekuperatorium. Remiantis mano turimomis fizikos žiniomis, tokių rezultatų, kaip kad rodo tavo rekuperatorius, neįmanoma gauti. Patikrinam viskas teisinga, bet vis tiek nesitiki. Gal su skasparo namu lygiai tas pats? Jei rimtai, turiu labai didelį įtarimą, kad atsakymas slypi būtent languose. Taip saulės nėra, bet per langus patenka ir ne tiesioginiai saulės spinduliai, bet ir išsklaidyta, atsispindėjusi energija. Taip, tai ženkliai mažiau, nei tiesioginiai saulės spinduliai, bet vis tiek pliusas. Antras dalykas, taip, 4 stiklai mažau praleidžia saulės energijos, bet ir vėl - vis tiek praleidžia, be to, pietinėje pusėje labai didelis įstiklinimo plotas. trečias dalykas, 1°C mažesnė paduodama oro temperatūra, realiai neša labai nedidelius energijos nuostolius. Jei namo termomasė milžiniškai didelė (Pav. Bango betoninio namo atveju būtent ta situacija ir būtų, nes armuotas betonas šilumą akumuliuoja kartais greičiau ir atitinkamai geriau nei pavyzdžiui keraminių plytų mūras), tai labai tikėtina, kad ji lengvai padengia šilumos nuostolius patiriamus dėl ventiliacijos. Namo sandarumas 0,12 yra tikrai labai geras. Bet kokiu atveju, reikėtų daugiau info apie namą. Daug daugiau. Papildyta: Vat ir daugiau info apie namą. Dujos gyvenamose patalpose, ar sandėliuke?
Pas ji istiklinimo apie 10kv.m maziau nei pas mane pietuose, 4 stiklai tikrai turi pratesne g reiksme todel saules pritekejimu maziau. Namas maciau buvo statomas is blokeliu, tai cia ne betonas. Akumuliacines savybes prastesnes. Mano visas pietinis fasadas praktiskai is armuoto betono. Langu deklaruojama Ug tikrai nebus 0.4, o arciau 0.45 nes tarp stiklu tarpeliai per mazi tikrai 0.4 reiksmei. Todel 4 stiklu skasparo langus atmetu kaip esmine priezasti tokiai aukstai vidaus patalpu temperaturai palaikyti.
1C skirtumas tarp istraukiamo ir paduodamo gal ir nesa mazus energetinius nuostolius, bet namas per nakti atvesta tikrai nemazai nesildomas. Tai apie aukstas temperaturas viduje be visisko nesildymo reiketu tik pasvajoti, kai lauke nesviecia saule ir isklaidyta sviesa tikrai tiek pritekejimu neduoda.
Cibulis, Zehnderis per ŽŠ pradeda traukti kai lauke apie nulį, norėčiau, kad jis tai darytų jau ir prie 5-6 laipsnių, nes tuo metu žemę rodo 11-12 laipsnių ir didesnę drėgmę, kas padidintų efektyvumą ir komfortą, bet kiek man aiškina atstovai, tai padaryti sudėtinga, nes viskas vyksta pagal kažkokį sudėtinga aplinkybių vertinimo algoritmą ir neeina jam suprast kaip tinkamai išnaudot ŽŠ, dabar užklausė gamintojo, gal kažką eis pakeist.
Šiandien efektyvumas prastesnis, kieme 5,9, ateina 23,2, išeina 24,7, nesuprantu kodėl taip keičias efektyvumas prie tokio mažo temp. pokyčio kieme, sukasi 150 kub.
Neturiu atskiro skaitiklio šilumos siurbliui, nes neturiu šilumos siurblio, pas mane stovi dujos, katilas rodys sanaudas šilumai, dabar jis įjungtas vasariniu režimu (tik boilerio šildymas). Dujos pasirinktos tikintis, kad bus reikalingos tikrai nedidelės sąnaudos šildymui, taip pat dėl to, kad dujomis galiu be problemų prileist kubą su viršum šilto vandens ir nepergyvent dėl pasibaigusio karšto vandens.
Isitikines jog katilas neturi kokios apsaugos esant zemai temperaturai lauke ir ignoruoja vasarini rezima? Jei nepaslaptis koks dujinis katilas ir kaip jis elgiasi su mazom termofikato temperaturomis?
Apie namą:
Nuo šio projekto buvo pasikeitimų, bet ne esminiai, taip pat namo formos išpūstos putplasčio pagalba, dėl to rytinėj pusėj antro aukšto siena pasidengė net 55cm putplasčiu, tas pats nutikę ir su juostom iš pietų ir vakarų, toks būdas pasirodė paprasčiausias norint išgauti norimas namo formas. Mūras Arko, papildomai sandarintos siūlės (jau nepamenu kuom), perdangos teriva, iš vidaus sienos iki pat perdangos ir užeinant ant jos nutinkuotos, rozečių dėžutės sandarios, tarpai užtinkuoti. Katilas stovi sandėliuke (už namo ribos) apšiltintoj katilinėj, visi vamzdžiai ateina iš po pamato, katilas Viessmann Vitodens 200, šildymo negalėjo pats įsijungti. Termostatai visam name net nepasiekė užstatytos 23 laipsn. ribos, kada jie perjungtų vožtuvus (bandžiau ir padidint šildymą iki max, katilas dėl to taip pat neįsijungė, tik atsidarė kontūro vožtuvas).
QUOTE(mintas @ 2018 11 04, 14:25)
Čia Cibuli esi neteisus, nes drėgmė nekinta tik negyvenamam name. Užtenka į dušą nueiti, ir drėgmė momentaliai užkyla, o po to pamažu vėl krenta. Ar verda kas nors, vėl drėgmės lygis kyla.
Drėgmė nekinta tik negyvenamam name, kaip tavo.
Drėgmė nekinta tik negyvenamam name, kaip tavo.
Nepagavai minties. Namo viduje drėgmė gali kisti. Viskas logiška, bet Zehnderis taip veikia, kad kokią drėgmę ištraukią, panašią ir grąžina. Jei viduje 41 proc. drėgmė, tai ir turi grąžinti panašiai, o ne 31 proc. Štai kur galai nesueina.
Papildyta:
QUOTE(skasparas @ 2018 11 04, 15:20)
Katilas stovi sandėliuke (už namo ribos) apšiltintoj katilinėj, visi vamzdžiai ateina iš po pamato, katilas Viessmann Vitodens 200, šildymo negalėjo pats įsijungti.
O kur stovi akumuliacinė talpa? Koks jos tūris? Kiek vasarą katilas sudegindavo dujų? Kiek sudegino spalį? Vonioje nėra infraredo? Gal grindyse pravesti šildymo kabeliai elektra ar kiti sprendimai?
Dar derėtų pasakyti, kad ant 4 stiklų lauko žaliuzės užleidžiamos net dieną. Aišku ne ant visų. Kiek langų būna atviri dieną?
QUOTE(skasparas @ 2018 11 04, 13:07)
<p>Cibulis, Zehnderis per ŽŠ pradeda traukti kai lauke apie nulį, norėčiau, kad jis tai darytų jau ir prie 5-6 laipsnių, nes tuo metu žemę rodo 11-12 laipsnių ir didesnę drėgmę, kas padidintų efektyvumą ir komfortą, bet kiek man aiškina atstovai, tai padaryti sudėtinga, nes viskas vyksta pagal kažkokį sudėtinga aplinkybių vertinimo algoritmą ir neeina jam suprast kaip tinkamai išnaudot ŽŠ, dabar užklausė gamintojo, gal kažką eis pakeist.</p><p>Šiandien efektyvumas prastesnis, kieme 5,9, ateina 23,2, išeina 24,7, nesuprantu kodėl taip keičias efektyvumas prie tokio mažo temp. pokyčio kieme, sukasi 150 kub.</p><p>Neturiu atskiro skaitiklio šilumos siurbliui, nes neturiu šilumos siurblio, pas mane stovi dujos, katilas rodys sanaudas šilumai, dabar jis įjungtas vasariniu režimu (tik boilerio šildymas). Dujos pasirinktos tikintis, kad bus reikalingos tikrai nedidelės sąnaudos šildymui, taip pat dėl to, kad dujomis galiu be problemų prileist kubą su viršum šilto vandens ir nepergyvent dėl pasibaigusio karšto vandens.</p>
Ar yra karšto vandens recirkuliacija? Ar pastoviai žmonės (maži vaikai, žmona) namie, ar tik vakarais? Ir kaip dažnai tą jakuzzi ar kas ten plane yra, naudojate?
vaje kiek triuksmo cia del kasparo namo. Tik noriu primint kad jis lyg ir minejo namo elektros sanaudas apie 400kwh/men. Jei visa sita elektra suvartojama viduj, o ne kiemo apsvietimui, grezinio siurbliui ir pan., tai gausim visai padoru ~13kwh per para silumos kieki, paaskinanti tokius gerus rezutatus.
vaje kiek triuksmo cia del kasparo namo. Tik noriu primint kad jis lyg ir minejo namo elektros sanaudas apie 400kwh/men. Jei visa sita elektra suvartojama viduj, o ne kiemo apsvietimui, grezinio siurbliui ir pan., tai gausim visai padoru ~13kwh per para silumos kieki, paaskinanti tokius gerus rezutatus.Deja bet siuolaikine technika, kad ir budama A++ klases neisskiria tiek silumos. Silumos nuostolius modeliuojant dazniausiai skaicuoja prie vidiniu temperaturu kuri lygi 20C, prie didesniu vidiniu temperaturu jie bus didesni. As turiu normalius skaiciavimus, o neburiu is tirsciu. Net A++ lygio namui siluminis poreikis lapkricio menesiui butu apie 650 kwh 130kv.m namui su dideliu turiu, viduje palaikant 20C. Cia ne elektros sanaudos, o silumine energija. Vidiniai pritekejimai padengia apie 240 kwh silumines energijos.
kuri cia buitine mazai kaista? neturiu tokios nei vienos ir abejojo kad pas kaspara tokia. Led lemputes normaliai kaista, notebukai kaista, nekalbant apie desktopus, tv kaista ypac plazmos, fald-ai, oledai irgi. o kur dar kaitlentes, orkaites, halogenai. Kaip bebutu, daugiau ar maziau technika syla, vistiek praktistai visi tie 400kwh pavirsta i siluma. Ir apie koki lapkriti sneki ? apie ilgameti vidutini ar siu metu T vidurki ir sauletu dienu kieki vertini ?
Beto karsto vandens boileris (sildomas nuo duju katilo) greiciausiai siltose patalpose stovi, karsto vandens recirkuliacija per gyvatuka dar tuos trukstamus 100-200 kwh ir pridurs prie bendro balanso.
Beto karsto vandens boileris (sildomas nuo duju katilo) greiciausiai siltose patalpose stovi, karsto vandens recirkuliacija per gyvatuka dar tuos trukstamus 100-200 kwh ir pridurs prie bendro balanso.
kuri cia buitine mazai kaista? neturiu tokios nei vienos ir abejojo kad pas kaspara tokia. Led lemputes normaliai kaista, notebukai kaista, nekalbant apie desktopus, tv kaista ypac plazmos, fald-ai, oledai irgi. o kur dar kaitlentes, orkaites, halogenai. Kaip bebutu, daugiau ar maziau technika syla, vistiek praktistai visi tie 400kwh pavirsta i siluma. Ir apie koki lapkriti sneki ? apie ilgameti vidutini ar siu metu T vidurki ir sauletu dienu kieki vertini ? Beto karsto vandens boileris (sildomas nuo duju katilo) greiciausiai siltose patalpose stovi, karsto vandens recirkuliacija per gyvatuka dar tuos trukstamus 100-200 kwh ir pridurs prie bendro balanso.Konkreciai suskaiciuok, o ne sausa teorija destyk. As remiuosi realiais skaiciavimais. Nuo kada buitines technikos siluminis COP 1:1, prie caro laiku gal ir buvo. Is ko pati buitine uzsimaitins jeigu visa energija paversime siluma, tave nuo siol reikia vadinti naujuoju Enshteinu.
Jeigu cirkuliacija 200kwh, tai cia turbut c klases cirkuliacinis ir neapsildyti vandens vamzdziai.
QUOTE(vaikis_ @ 2018 11 04, 14:45)
Langu deklaruojama Ug tikrai nebus 0.4, o arciau 0.45 nes tarp stiklu tarpeliai per mazi tikrai 0.4 reiksmei. Todel 4 stiklu skasparo langus atmetu kaip esmine priezasti tokiai aukstai vidaus patalpu temperaturai palaikyti.
Kažkada Cibulis buvo įmetęs 4 stiklų, stiklo paketų šilumines savybes:
4XN-12Arg-4-12Arg-4XNGr-12Arg-4XN Ug-0,5 W/m²K, Lt-67%, q-0,49%, Storis 52 mm.
4XN-18Arg-4-18Arg-4XNGr-18Arg-4XN Ug-0,4 W/m²K, Lt-67%, q-0,49%, Storis 70 mm.
4XN-20Arg-4-20Arg-4XNGr-20Arg-4XN Ug-0,3 W/m²K, Lt-67%, q-0,49%, Storis 76 mm
Čia kaip tik nėra 16mm tarpelio, ir tikslumas tik vienas skaičius po kablelio, bet, realiai labai jaučiasi lango šiluminių savybių pagerėjimas nuo 12mm iki 14mm, ir nuo 14mm iki 16mm, nuo 16mm iki 18mm oro tarpelio duodama šiluminė varža pagerėja jau nežymiai, o nuo 18mm iki 20mm iš vis labai, laba nedaug pagerėja. taigi, kadangi pagal aukščiau pateiktus skaičiukus 20mm tarpelio paketai turi Ug-0,3 W/m²K, tai 18mm paketai vos vos prastesnės savybės, nors suapvalinus jau Ug-0,4 W/m²K, tad manyčiau, kad šiluminės savybės 16mm paketų su apskaičiuotu selektyvu, bus tikrai labai stiprus Ug-0,4 W/m²K.
Bėda ta, kad selektyvai skiriasi. Su GNP, realu, kad Ug reikšmė bus artimesnė 0,45 W/m²K.
