A, A+, A++, Pasyvus namas - 41

Sveiki. Kokia jūsų nuomonė dėl tambūro grindų šildymo? Verta ar nelabai?

Tambūre bus įrengtas tik oro ištraukimas per rekuperaciją, tad kažkiek šilumos pateks per nesandarias duris iš vidaus bei varstant vidaus/lauko duris.

Turim dar galimybę įsirengti šildomas grindis tambūre ir svarstau ar verta. Sienos, langai, lubos, durys šilti, išskyrus grindis. Grindys pakeltos, tačiau po betonu izoliacijos nedaug. Aukščio iki durų lygio 6,5cm, tai tiktų tik sausa grindų šildymo sistema (kai vamzdelis vedžiojamas apšiltinime). Papildomai grindys apsišildytu 3-5cm vata ar EPS. 

Pas mane tamburas yra "istiklinta galerija", dalinai šildomas, tačiau nevedinamas vien dėl to jog ten palaikoma mažesnė temperatūra.

6kWh*m²/metus ir tik „B“ klasė , tikrai bus įdomus monitoringas.
Papildyta:


Mano žiniomis - Tambūras nešildoma patalpa, tad jei kalba eina apie tambūrą, tenai grindinio šildymo neturėtų būti. Jei įrenginėsit, tai bus ne tambūras.

O jei rimtai, tai pagal paskirtį tambūras yra buferinė zona sumažinanti temperatūros įtaką varstomai zonai. Sakykim lauke -25°C o viduje +23°C, tai labiausiai atidarinėjamai žiemos metu namo konstrukcijai - lauko durims tenka vos ne 50°C temperatūros skirtumas. Jei ta patalpa būtų šildoma, tai neliktų buferinės zonos kaip po tokios, ir varstoma zona sugertų maksimalų temperatūros skirtumą ant savo konstrukcijų, tik lauko durys perimančios tą didijį temperatūrų skirtumą nusikeltų truputį toliau nuo gyvenamųjų patalpų. Durys vis tiek būtų eksploatuojamos ekstremaliomis sąlygomis. Esant tambūrui, durims tektų maždaug dvigubai mažesnis temperatūrinis užtaisas.

Aš neturiu tambūro, bet dabar galvoju, kad tai labai naudingas priestatas, kurio kvadrato kaina tikrai mažesnė, nei namo kvadrato kaina. Dabar aš pasistengčiau, kad tokia buferinė patalpa temperatūrų atžvilgiu būtų naujai statomame name.

Tiesa, tambūro oro neturėtų maišyti joks ortakis.

Žvilgtelėjau į googlo išmestus straipsnius apie tambūrą, tai nors ir šį staipsnį permetus akimis, ten panašu kad rašoma teisingai, bet pateikta "tambūro" nuotrauka negali būti tambūru, nes į tambūru pavadinta patalpa patenka į namo apšiltinimo kevalo vidų. Ten per visas namo konstrukcijas, kurios apšiltintos iš išorės į tą patalpą pateks tiek šilumos, kad toje temperatūroje laikysis tik laipsniu-dviem mažesnė temperatūra nei likusiame name. Tai patalpa, kuri negalėtų būti tambūru.

Vat, tai kas čia, aš puikiausiai pavadinčiau moderniu tambūru. nes visos tambūro konstrukcijos randasi už namo apšiltinimo sluoksnio:


Geras ir Vilienės sprendimas.

Tambūras rudenį, žiemą ir pavasarį gauna drėgmės nuo paliktų batų ar rūbų. Kad neatsirastų terpė pelėsiui ar nesusidarytų blogas kvapas rūgstant šlapiems rūbams įrengtas oro ištraukimas, kad būtų bent minimali cirkuliacija. Grindinį šildymą svarstau dėl didesnio komforto bei kad batai bei rūbai išdžiūtų. vaikis, o ką reiškia dalinai šildomas?

Papildžiau ankstesnįjį postą.

Jei pilnai nešildomame tambūre paliktumei batus, tai sniegas ant jų neištirptų labai ilgai, dėl ~0°C jame, tad džiovinti nereikėtų. Tiesa aš ten nelaikyčiau geros avalynės .

Gerai apšiltintame tambūre visada bus daugiau nei 0, tad sniegas ištirps.

Realiai tambūro nereikia daryti idealiai sandaraus, tad ten esančių nesandarumų turėtų per akis pakakti, kad drėgmė būtų ir išgarinta ir pravėdinta lauko oru.

Tambūras rudenį, žiemą ir pavasarį gauna drėgmės nuo paliktų batų ar rūbų. Kad neatsirastų terpė pelėsiui ar nesusidarytų blogas kvapas rūgstant šlapiems rūbams įrengtas oro ištraukimas, kad būtų bent minimali cirkuliacija. Grindinį šildymą svarstau dėl didesnio komforto bei kad batai bei rūbai išdžiūtų. vaikis, o ką reiškia dalinai šildomas?

Puse jo grindu ploto sildoma,  mano taburas yra "sujungimas" namo su garazu. Geresniam isivaizdavimui:

http://www.part.lt/i...5e69e90a128.JPG

Is praktikos:
Vasarnamis (kazkurioj temoj jau rasiau, bet pakartosiu tau) su nesildomu 8kv. tamburu (Suvalkijoj toki prielipa vadiname veranda) is tamb.patenkama i svetaine apie 40kv.. Atidarius vidines duris tamb.-sveitaine saltis taip patrauke per kojas, kad jau pirma ziema pasigailejau irenges nesildoma tambura.
Pries keleta metu renovavau tarybiniu laiku nama kuriame iki siol gyvenu, tai ta prielipa tamb. Nugrioviau ir perstaciau, dabar tamb.namo apsiltinamame sluoksnyje su grind. Sildymu, ventiliacijos nera.Duris koridorius-tamb.stengemes visa laika laikyti praviras, einant i lauka vidines duris uzdarome, kad nebutu salto oro gusio i koridoriu.
Siuo sprendimu esu labai patenkintas, vien del batu dziovinimo buvo verta irengti grind. Sildyma. Taciau yra ir vienas minusas kurio nenumaciau, ir kuri galetu ispresti paprasta ventiliacine anga. Iseinant i lauka (kada vidaus durys uzdarytos) susidaro oro kisene t.y. Lauko durys neuzsidaro "vienu pirsteliu", reikia visa laika naudoti papildoma "jiega" uzdarant laukujas duris.

Paskutines 3-4 paras nuo ryto iki vakaro švietė saulutė. Štai kaip ji taupo namo šildymą. Apsiniaukusiomis dienomis mano geoterminis siurblys per parą jungdavosi 4 kartus, pradėjus šviesti saulei, užtenka 3 įsijungimų per parą. Tarpai tarp šildymų siekia net iki 11 val. Tarkime paskutinį kartą namą geoterminis šildė 8:30 val., kitas įsijungimas buvo tik 19:30 val.

Pagal termostatus namo temperatūra pietinius kambariuose buvo užkilusi iki +24,5, termometras rodė šiek tiek virš +23 laipsnių. Prieš pradedant kaitinti saulei, rekuperatorius rodė, kad iš namo ištraukė apie +20,2/+20,3 laipsnių orą. Aukščiausią ištraukiamą iš patalpų orą esu pastebėjęs užkilus iki +21,9 laipsnių. Akivaizdu ir tai, kad nors mano namas sunkus, mūrinis, bet jis visos gaunamos saulės šilumos nesugeba akumuliuoti. Ta prasme, kad per akis GNP2 stiklų, kurių saulės šilumos pralaidumas siekia apie 53 proc. Tikrai nereikia NRG stiklių, kurie sugeba praleisti net 61 ar 62 proc. saulės šilumos. Namas visos šilumos tikrai nepaima.

cibulis, 14 Vas 2018 - 13:52, parašė: O tavo grįžtamą kelią net iki +27 laipsnių? Mano grįžtamas būna apie 22-23 laipsniai. Štai čia paskutinių dviejų dienų [url="http://www.part.lt/img/d25b16a6bcca773367e53c8f1fccf914877.jpg"]termofikato temperatūros.[/url] Tiekiamas 28-29 laipsniai, grįžtamas apie 23 laipsniai. Kreivė labai gerai parodo, kaip tiekiamas ir grįžtamas priklauso nuo lauko temperatūros. Ir nereikia jokių termostatų.

  Lauke -13, iš žėmės 1, į grindis 31, grįžta 28. Viduje 21.   Kodėl pas tave toks didelis skirtumas tarp paduodamo ir grįžtamojo? Nuo ko tai priklauso ir koks yra optimalus?   Man dabar per šalčius vidutiniškai ŠS dirbo 12 val įsijungė 3-4 kartus iš kurių 1-2 kartus dėl DHW ir 2 val dėl DHW. Vidutinės viso elektros sąnaudos 30kWh. Tai panasiai pusė bus ŠS.

Todėl, kad mano namas šiltas, o grindyse daug termofikato. Geoterminio esmė yra ne paduodamas, o grįžtamas. Mano name užtenka 23 grįžtamo, kad šiuo metu būtų irgi 21 temperatūra viduje. Tavo name grįžtamas net 28 laipsnių. Vadinasi siurblys turi ruošti 5 laipsniais aukštesnį grįžtamą, nes yra didesni energijos nuostoliai.

Vidutinės elektros sąnaudos 30 kWh yra per parą? Šiais metais nestebiu, bet pernai per parą pakakdavo 5-6 kWh elektros. Štai tau ir atsakymas - skiriasi namo šiltumai arba patiriami energijos nuostoliai.

Prieš kelias valandas nuėmiau geoeterminio elektros sąnaudas už vasarį. Skaitliuko parodymas vasario 1 d. - 2803,49 kWh, skaitliuko duomenys vasario 28 d. - 2988,98 kWh. Skirtumas - 185,49 kWh. Išeina 20,40 eurų. Termostatai name rodo 21,5-22 laipsnius, rekuperatorius rodo, kad šiuo metu iš patalpų ištraukia 20,8 laipsnių orą, o kalibruotas termometras rodo 21,4 laipsnius. Žodžiu, namo viduje tikrai 21 laipsnis bus.