Vakar rytą buvo tokiaaaa miglaaaaaa... Pakvipo rudeniu.
Rugpjūtis, paliekantis mane
Jis basas brenda per upelį kreivą,
Rugius štai kerta Lietuvos laukuos
Jis paskutinis Vasaros kareivis,
Bet Rudeniui pirmasis pasiduos.
Už lapų, geltonų variokų, saują
Jis Vasarą parduos. Atjos Šiaurys.
Ir upės rudeninės, šaltakraujės
Į kitą šalį Vasarą plukdys.
Po klevo lapais šiltos dienos guli,
Ant lapų šoka boružė basa...
Išlipsiu aš stotelėje Mėnulio,
Kur sidabruoja žvaigždėmis rasa.
Kur traukiniai greitieji pasiklysta,
Migla kaip elniai bėga virš vandens...
Ir nusives mane maža Alisa
Į veidrodį, kuriam nėra Rudens...
Aišku, Juozas Erlickas
Ir niekad nepagalvociau, kad cia Erlicko 
QUOTE(Forget @ 2019 08 01, 22:00)
<p>Aš Kirkę skaičiau, bet net nebaigiau. Visai ne mano forma. Aš suprantu ką norėta ta knyga pasakyti, bet graikų mitus esu skaičius, tai man visai ne ne ne. </p><p>Jaučiu esu vienintelė kuriai ta knyga nepatiko, nes visi ją labai liaupsina</p>
Aš dar neskaičiau
Kaip visada vėluoju. Nors kol kas apie Kirkę tik gerus atsiliepimus girdėjau
Aš pamačiau, kad taip LT ant bangos, tai pasiėmiau anglišką iš bibliotekos.
Pradedu įtarti, kad daug kas nedrįsta prisipažinti, kad ji nepatiko. Kažkaip neįtikėtina man, kad tai gali būti visų skonio knyga.
Aš nesakau, kad ji bloga, tikrai gera, nu bet visai ne mano. Niekaip aš negaliu įsijausti į mitus. Tas pats su “Esekso slibinu” buvo.
Ta "Kirkė" jau iš visų lygintuvų skamba 
Bet paskaityt visai norisi 
O aš perskaičiau J. Londono "Martinas Idenas". Pradžia ėjosi sunkiai. Martinas - jūreivis, kuris nuo kelių užpuolikų išgelbėjo verslininko sūnų Artūra ir ta proga buvo pakviestas pas juos vakarienės. Nerangus ir nelabai gražiai pakalbėti mokantis vaikinas susipažįsta su Artūro seserimi Rūta. Ir įsimyli. Bet supranta, kad jie visiškai skirtingi ir jam iki jos kaip iki mėnulio. Todėl nusprendžia pradėti lavintis - daugiau skaityti, pradėti mokytis. Palaipsniui Martinas ima elgtis, kalbėti ir galvoti vis taisyklingiau. Staiga radęs vienam žurnale straipsnių įkainius, jis nusprendžia imtis rašymo, nes, jo paskaičiavimu, tai apsimoka labiau nei plaukti laivu. Jis rašo apsakymus, apysakas, straipsnius ir siunčia savo darbus į įvairius žurnalus. Tik pradžia daug sunkesnė nei jis tikėjosi.
Nuo vidurio jau buvo pradėję darytis įdomiau. O paskutinį trečdalį praktiškai prarijau. Vietomis erzino Martino naivumas, na bet jis juk dar tik susipažįsta su jį supančia aplinka. Aišku, mintis, kad žinios ir protas, deja, laimės nesuteikia - o kaip tik atvirkščiai - nėra nauja, bet vis tiek čia atskleista gerai. Kaip ir Martino supratimas, kad naujas gyvenimas ne jam, bet ir senasis gyvenimas jau jam nebepriimtinas, nes jis mato savo draugų gyvuliškumą, neišsilavinimą, bukumą.
Knyga gera. Po jos galvoj atsirado tuštuma (dėl pabaigos). Bet tuo pačiu ir daug minčių, pamąstymų.
Tiesa, veiksmo ne per daugiausiai Bet iš manęs 4,5/5.
Bet paskaityt visai norisi O aš perskaičiau J. Londono "Martinas Idenas". Pradžia ėjosi sunkiai. Martinas - jūreivis, kuris nuo kelių užpuolikų išgelbėjo verslininko sūnų Artūra ir ta proga buvo pakviestas pas juos vakarienės. Nerangus ir nelabai gražiai pakalbėti mokantis vaikinas susipažįsta su Artūro seserimi Rūta. Ir įsimyli. Bet supranta, kad jie visiškai skirtingi ir jam iki jos kaip iki mėnulio. Todėl nusprendžia pradėti lavintis - daugiau skaityti, pradėti mokytis. Palaipsniui Martinas ima elgtis, kalbėti ir galvoti vis taisyklingiau. Staiga radęs vienam žurnale straipsnių įkainius, jis nusprendžia imtis rašymo, nes, jo paskaičiavimu, tai apsimoka labiau nei plaukti laivu. Jis rašo apsakymus, apysakas, straipsnius ir siunčia savo darbus į įvairius žurnalus. Tik pradžia daug sunkesnė nei jis tikėjosi.
Nuo vidurio jau buvo pradėję darytis įdomiau. O paskutinį trečdalį praktiškai prarijau. Vietomis erzino Martino naivumas, na bet jis juk dar tik susipažįsta su jį supančia aplinka. Aišku, mintis, kad žinios ir protas, deja, laimės nesuteikia - o kaip tik atvirkščiai - nėra nauja, bet vis tiek čia atskleista gerai. Kaip ir Martino supratimas, kad naujas gyvenimas ne jam, bet ir senasis gyvenimas jau jam nebepriimtinas, nes jis mato savo draugų gyvuliškumą, neišsilavinimą, bukumą.
Knyga gera. Po jos galvoj atsirado tuštuma (dėl pabaigos). Bet tuo pačiu ir daug minčių, pamąstymų.
Tiesa, veiksmo ne per daugiausiai
Bet iš manęs 4,5/5.
As pradejau Maas " Uzburto dvaro" trecia dali, angliskai....nu geeeeris ech, atostogos skaitymo fotely
Merginos, o gal kas jau skaite Sabaliauskaites dilogijos pirma knyga " Petro imperatore"?
Merginos, o gal kas jau skaite Sabaliauskaites dilogijos pirma knyga " Petro imperatore"?
Kaip tik šiandien gavau į rankas, niežti pradėti 
Oi, lauksiu komentaru 
Aš perskaičiau Elena Ferrante “Apleisties dienos”
https://www.knyguklu...leisties-dienos
Nieko nesitikėjau, bet labai patiko. Tokia simboliška ir skaudi. Apie vyro paliktos moters atskirtį ir bandymą išgyventi vienai su 2 vaikais. Liūdna knyga, bet rekomenduoju
prasidėjo man atostogos pagaliau... imsiuos "Forsaitų sagos" taip, taip aš jos dar neskaičius
taip, taip aš jos dar neskaičius
