Buvom siandien darzelyje pusantros valandos pazintine popiete, viduj, lauke vaikai zaide.
Paziurejau kaip maniske tarp kitu vaiku, tai tokia ne prie kompanijos, eina ir daro, ka sau nori ir uzsispyrus kaip ir namie, jeigu nenori, nesvarbu, kad praso/kviecia aukletoja svetimas zmogus, jos tas netrikdo ziuriu, ne ir viskas. Oziavosi daugiausia tarp mergaiciu bendraamziu, bet maziausiai verksleno.
Namo nenorejo, nusisiuto, karstis baisus lauke, su asarom issivedziau namo, spardes gleby.
Tik iejus, iskart prie megstamiausiu zaislu- masinu, tas berniukas pabegelis, grubokas, nelabai draugiskas, ilgai jiems neisejo zaisti.


Cia tokia kaip foje dvieju grupiu, vaikai gali irgi zaisti, va per ta langa, tevams pamojuoti, kai palieka iseina. Uz lango kataliku baznycia, kuriai darzelis priklauso. Kriaukes pagal ugi, pampersu keitimo kampas.




Papildyta:Is grupes ilgas balkonas iseina, ten irgi zaidzia vaikai.
Ir kiemas, toks ale montessori stiliaus, naturalus. Toliau nejau fotkinti, ten su vandeniu visokie zaidimai. Adelija cia norejo.




