Man kažkaip normaliai atrodo
Maniškis mažiukų grupėj, ten vaikai nuo 1 iki 2,5 m (į vyresnių grupę neperkėlė, nes nuo rudens išeinam), tai didžioji dalis žaidžia kas sau arba grupelėje su auklėtoja.
Vyresnėlė labai prisirišus buvo prie vienos auklėtojos pirmais metais (pradėjo lankyt 1 m. 10 mėn.), o antrais susirado draugių ir jau nesvarbu kokia auklėtoja, svarbu, kad mergaičių būtu
Papildyta:
Maniske bus is tu, kas sau arba netoli vaiku, pagal jos charakteri manau, kad aukletoju greitai neprisileis.
Lietuvoj buvom 17 dienu, tik mano mama ja pasisodint ant keliu ar apkabint galejo, nei tevo mano, nei sesers (nors mate/gyveno kasdien) taip ir neprisileido.
Tik per krikstynas tevas buvo is manes paemes panesti dali kelio iki baznycios, tai neverke, dyvai, bet serganti buvo..
Prieš dvi dienas sutikau pažįstamą, kuri grįžo su vaikais iš vaikų bibliotekėlės. Jos vaikai, metais vyresni nei maniškės. Užsikalbėjom, ir nepaklausiau ka ten veikia. Galvoju, gal visai smagu būtų nueiti, tik ar mūsų amžiaus vaikai ne per maži?
Sveikos
Semtamama, tai žinoma! Nežinau, ką būčiau darius be mūsų bibliotekos, bankrotas dėl išlaidų knygom seniai būtų paskelbtas
Dičkį užrašiau nuo 4 metų, panai pradėjau imti vaikiškas piršto storio knygutes dar kai jai metų nebuvo. Bent kartą į savaitę būtinai nueinam, skaitom mes labai labai labai daug...
Gal visgi, reiketu ir mums nueiti... Truputi bijau, kad Fausta neisteptu, nesuplesytu pasiimtu knygeliu. Bet gal jau dabar ne.
Prisipazinsiu, deja, kad as nesu labai megeja skaityti vaikams.
Gal visgi, reiketu ir mums nueiti... Truputi bijau, kad Fausta neisteptu, nesuplesytu pasiimtu knygeliu. Bet gal jau dabar ne.
Prisipazinsiu, deja, kad as nesu labai megeja skaityti vaikams.Man paciai smagiausia vaikus laikyti lauke.
Imkit storais lapais, grojančias visokias
Aš jau imu ir su atverčiamais langeliais, ir plonais lapais.. pirmą kartą bijojau, kad tik nesugadintų, bet dabar jau pripratom, kad bibliotekines laikom atskirai ir labiau saugom...
Vyresnėlei gal patiktų ir vaikiški žurnalai, mes imam visokius, vyras darbe atprintina užduotėles iš jų. Labai susitaupo
Laukas gerai, bet skaityt vaikams būtina, bent 10 min prieš miegą. Jei nepatinka, mokink skaityt pačią, kuo anksčiau išmoks, tuo greičiau galėsi atsikratyt šitos nemalonios užduoties
Na ir dar pakarksėsiu apie knygas, galima gi imt paveikslėlių knygas, maniškei tokios labai patinka, kur tiesiog daug daiktų, gyvūnų...Ir lavinimas, ir skaityt nereikia
Labiausiai ant bangos pas mumi dabar iš mūsų namų asortimento Pūkuotuko enciklopedijos 5 tomai, išduodi vieną tokią knygą ir vaikas varto pats pusvalandį minimum, labai gražios nuotraukos
_z1.jpg)
Taip ir reikės daryti. Naujos knygutės turėtų patikti.
Dėl skaitymo, tai tau visiškai pritariu. Bet su mano vyresnėlės noru mokytis... tai tyliu... Vakar kaip tik mokėmės abėcėlę. Pažįsta gal pusę raidžių. Su klaidom moka parašyti savo vardą, žodžius "mama" ir "tėtė". Skaitymo proceso, raidžių jungimo visiškai nesupranta dar. Kai bandau mokyti, tai sako žodžius kurie šauna į galvą, ir jau tipo, moka. Matau, kad gabumų mokslui neturi, todėl jei gyvenime norės ką pasiekti, turės įdėti daug pastangų. Kol kas su pastangom liūdnai. Dėl to bijau mokyklos.
Kol kas mėgstamiausia veikla duotis lauke: važinėtis dviračiu, laipioti tvorom, braidyti po pelkę (netoli mūsų yra), gaudyti varles žiogus, sraiges boružes. Turi krūvas draugų, kas keisčiausia, vyresnių. Todėl jau man nekeista kai durų skambutis skamba ir 8:30 ryte, ir 21:30 vakare. Tenka net dalyvauti vaikų gimtadieniuose, kurių tėvų mes nelabai pažįstam. Apskritai turi savybę prisitrinti prie žmonių, kurie jai patinka arba reikalingi. Tai ši savybė (tikiuosi), kompensuos jai gyvenime neturėjimo gabumų mokslui.
Papildyta:
</p>Mano mažei irgi tokios patinka. Pas mus ant bangos knyga apie Mauglį. Ten siužetiniai paveikslėliai. Tai kartais pasakoju, kas ten vyksta po penkis kartus per dieną. Ta proga ir senus filmukus apie Mauglį žiūrėjom. Tie tai nepatiko. Jai per baisu, kai Mauglis skriaudžia šunį ar tigrą. Ji pas mus tokia samarietė, visus mylinti, gelbėjanti.
Papildyta:
Maniske bus is tu, kas sau arba netoli vaiku, pagal jos charakteri manau, kad aukletoju greitai neprisileis.
Lietuvoj buvom 17 dienu, tik mano mama ja pasisodint ant keliu ar apkabint galejo, nei tevo mano, nei sesers (nors mate/gyveno kasdien) taip ir neprisileido.
Tik per krikstynas tevas buvo is manes paemes panesti dali kelio iki baznycios, tai neverke, dyvai, bet serganti buvo..
Ale radai kada pakalbėt - prieš miegą
Šiaip tai džiugu, kad nori ji ten
Kad ir diena bus nekitaip, vakare bent uzkalbejau, kad visi jau miega, o dienos metu eis prie duru ir verks.
Maniškei gali pasakot ką nori, mes šimtą kartų prieš miegą kalbamės apie darželį, kas vyko, kas buvo, apie kitas veiklas. Po bet kokio nutikimo/įvykio įsimintinesnio, ji iškart "mama, papasakok" ir turiu atpasakot, kas čia kątik nutiko
Maniškė irgi iš tų, kur darželyje žaidžia pati sau, nors dauguma ten taip, kas ką nusitvėrę, nebent pasipeša dėl žaislų, arba auklėtoja suburia kokiam užsiėmimui. Aurėjai dar visai nerūpi vaikai, nori tik žiūrėt nebent, bet eit artyn visai nenori, bendraut irgi.
Niekada nevedžiau ir aš. Namie turim kalną knygelių, šiuo metu neitin domisi jomis, pasiūlau - pavarto. Prieš miegą neišdegė pasakų skaityt, išsiblaško tik. Ir šiaip ji mažai sėdi vietoj ramiai, sunku man su ta knygele ją sudomint. Nuo leliuko laiko labai daug jai skaitydavom, matyt nusibodo
Sveikos visos





