QUOTE(dontstop @ 2020 03 25, 14:57)
<blockquote class="ipsBlockquote" data-author="sima_1" data-cid="72635110" data-time="1585053751">
<div>
<p>
Kaip tavo vyras? Ar jau praejo jam izoliacija?
Kaip tau sekasi dirbti is namu?</p>
</div>
</blockquote>
<p>Mano vyrui saviizoliacija baigsis šeštadienį. Laukia-nesulaukia pabaigos, lipa sienom iš nuobodulio, veiklos nebuvimo, bendravimo trūkumo ir tt. Dirba jis iš namų nuotoliniu būdu dabar, bet jam kaip ir man - apie 10 % įmanoma padaryti namie. Taigi pirmadienį planuoja važiuoti į Vilnių
Dar tikiuosi, kad pavyks jį atkalbėti, nes man po paskutinių žinių, kad jau yra mirčių, kad užsikrėtė ir 3 metų vaikas ir tt, labai baisu dėl visko. Labai norėčiau, kad jis ir toliau dirbtų iš namų, o jis priešingai, nebenori būt namie. Šiaip jaučiasi gerai, kas liečia fizinę sveikatą.</p>
<p> </p>
<p>Vakar žiūrėjau video paskaitą tėvams, kaip organizuoti mokyklinio amžiaus vaikams nuotolinį mokymą. Kalbėjo psichologas, tai labiau ne apie techninius, o apie emocinius dalykus. Taigi, tėvams, esantiems su vaikais namie karantine, gali pasireikšti tokia savijauta:</p>
<p>1. Jausmas, kad tuoj bus blogai. Smūgio laukimas</p>
<p>2. Niekaip negali sustoti, vis kažką nori daryti</p>
<p>3. Jauti, kaip plaka širdis. Atrodo, tuoj susirgsi</p>
<p>4. Prakaitavimas. Rankos dreba, kūnas medinis</p>
<p>5. Nuolat lydintis nuovargis ar silpnumas</p>
<p>6. Viduriai burbuliuoja, viskas neskanu</p>
<p>7. Niekaip ilgai negali susikaupti</p>
<p>8. Staigūs emociniai sprogimai</p>
<p>9. Didelis pasyvumas, gulinėjimas</p>
<p>Jėzau, ir iš kur tas vyras viską apie mane sužinojo??
Būtent taip dabar ir jaučiamės, tiek aš, tiek vyras ir sūnus, tik dukra nieko nesuprasdama nepraranda optimizmo 
Man dažniausiai būna 1 punktas, vyrui 9, sūnui 6. Bet iš esmės pasireiškia visi požymiai paeiliui 
</p>
<p> </p>
<p>Na o dėl mano nuotolinio darbo, tai kol kas vadovybė nenusprendė, ką su manim daryti, ar varyti į biuletenį, ar prastovą jie formins ar ką. </p>
<p> </p>
<p>Vakar panikė prispaudė pirštą žiauriai, visas nagas pasidarė bordo spalvos, iš po jo sunkėsi kraujas, iš pagalvėlės pusės oda nudraskyta. Į ligoninę nevažiavom, kaži ar priima dabar su tokiais atvejais Panašu, kad lūžio nėra, bet turbūt nueis nagas... Labai baisu dabar susirgti ar susižaloti, nes turbūt medicininės pagalbos tikėtis neverta 
</p>
<div>
<p>
Kaip tavo vyras? Ar jau praejo jam izoliacija?
Kaip tau sekasi dirbti is namu?</p>
</div>
</blockquote>
<p>Mano vyrui saviizoliacija baigsis šeštadienį. Laukia-nesulaukia pabaigos, lipa sienom iš nuobodulio, veiklos nebuvimo, bendravimo trūkumo ir tt. Dirba jis iš namų nuotoliniu būdu dabar, bet jam kaip ir man - apie 10 % įmanoma padaryti namie. Taigi pirmadienį planuoja važiuoti į Vilnių
Dar tikiuosi, kad pavyks jį atkalbėti, nes man po paskutinių žinių, kad jau yra mirčių, kad užsikrėtė ir 3 metų vaikas ir tt, labai baisu dėl visko. Labai norėčiau, kad jis ir toliau dirbtų iš namų, o jis priešingai, nebenori būt namie. Šiaip jaučiasi gerai, kas liečia fizinę sveikatą.</p><p> </p>
<p>Vakar žiūrėjau video paskaitą tėvams, kaip organizuoti mokyklinio amžiaus vaikams nuotolinį mokymą. Kalbėjo psichologas, tai labiau ne apie techninius, o apie emocinius dalykus. Taigi, tėvams, esantiems su vaikais namie karantine, gali pasireikšti tokia savijauta:</p>
<p>1. Jausmas, kad tuoj bus blogai. Smūgio laukimas</p>
<p>2. Niekaip negali sustoti, vis kažką nori daryti</p>
<p>3. Jauti, kaip plaka širdis. Atrodo, tuoj susirgsi</p>
<p>4. Prakaitavimas. Rankos dreba, kūnas medinis</p>
<p>5. Nuolat lydintis nuovargis ar silpnumas</p>
<p>6. Viduriai burbuliuoja, viskas neskanu</p>
<p>7. Niekaip ilgai negali susikaupti</p>
<p>8. Staigūs emociniai sprogimai</p>
<p>9. Didelis pasyvumas, gulinėjimas</p>
<p>Jėzau, ir iš kur tas vyras viską apie mane sužinojo??
Būtent taip dabar ir jaučiamės, tiek aš, tiek vyras ir sūnus, tik dukra nieko nesuprasdama nepraranda optimizmo Man dažniausiai būna 1 punktas, vyrui 9, sūnui 6. Bet iš esmės pasireiškia visi požymiai paeiliui </p><p> </p>
<p>Na o dėl mano nuotolinio darbo, tai kol kas vadovybė nenusprendė, ką su manim daryti, ar varyti į biuletenį, ar prastovą jie formins ar ką. </p>
<p> </p>
<p>Vakar panikė prispaudė pirštą žiauriai, visas nagas pasidarė bordo spalvos, iš po jo sunkėsi kraujas, iš pagalvėlės pusės oda nudraskyta. Į ligoninę nevažiavom, kaži ar priima dabar su tokiais atvejais
Panašu, kad lūžio nėra, bet turbūt nueis nagas... Labai baisu dabar susirgti ar susižaloti, nes turbūt medicininės pagalbos tikėtis neverta </p>O del ko taip pergyvenat? As kazkaip stengiuosi ramiai ziureti i viska, sedejimas namie man ne naujiena, juk vpa tai panasu, kas kas karantinas
arba kai buni namie su serganciais vaikais. Na tik siuo atveju, visi sveiki, tai svarbiausia. Aisku gaila, kad negalima iseit i lauka tiek kiek norisi, i parkus, aiksteles, tenka galvot su kur sukt ratus, kad nebutu zmoniu. Del paties viruso, tai tiesiog tikiuosi, jog jei uzsikresim, prasirgsim lengvai. Neramu tik butu del tevu, jiems liudnesnes prognozes.
Na bet Jogaile tai pavaro, vel susizeide, pastaruoju metu nesiseka..
Tik nusisuk, ir kažkas pridaryta 
Sūnus žymiai atsargesnis buvo 
Paprastai namie ji jų nenešioja, užsideda atėjus į darželį, nusiima prieš išeinant, naktį ir savaitgaliais jie būna ten.
