Plepesiai prie židinio

[quote=L'aurore,2017 01 24, 21:31]
* gismeteo man tiek šilumos nerodo bent šiom dienom
* * tai tu išvis Romoj ar Italijoj buvai?
[/quote]
nežinau, ką ans te rodo, dainuoju, ką jaučiau/mačiau
eee...ooo. o tai Roma - ne Italija??? Romoj buvau, visas 4 dienas, šilta buvo, smagu
[/quote]
kai parašei tiek km ir paminėjai žodį Italija, tai pagalvojau, kad daugiau gal kur buvai . Roma ir yra Roma. Beeeeet... Italija tokia įvairi... Toskanos regionas... . O salos... Sardinija...

Kiek galima erzintis? noriu į Romą

Buvus ir Paryžiuje ir Basoje vasario mėn. O Stocholme liepa. Va daugiau į miestą vasara aš nei už ką. Mes kai patys planuojamės tai į turistų numintus objektus ryte - tik atidaro ir mes už durų , kai pradeda autobusai turistus vežt jau dingstam iš ten . Vienintelė eilė kur teko laukti - Eifelio bokštas. Bet čia mano užsispyrimas norėjau ten papulti tamsoj , naktį. Nes dieną metalo krūva tas bokštas, o naktį gražu .
Mieste vaikščioti kai 12-16 laipsnių pats tas. Man .
L'aurore dėl kojų tai abydna .... Turiu kedukus kelionėm , 20 ar 15, ar 25 km - jokių pūslių . Mokėjau brangiai , o pirkau Batų kalne kai buvo 50 pr. išpardavimas . Laikau tik tokiom kelionėm kur daug daug vaikščioti , gal nėra patys gražiausi , bet ne bernų važiuoju ten kabint
Aš gal nereikli , man visur būna gerai ... Svarbu nusiteikimas .


Papildyta:


aš visada grįžčiau į Paryžių .... Nežinau kodėl . Gal gyvenau praėjusiam gyvenime ten ?

o aš į Siciliją gal... Po poros mėn. - dabar per šalta
dar "ant kabluko" kur nors norėčiau - pietų Italija vėl visai atskiras pasaulis...
Papildyta:

* o aš, vadinasi, išpindėjus - man nėra visur gerai . Tikrai nekrykštauju bet kur...
* * nu va, o man tik jei labai gerai sumokėtų, tai gal dar kartą nuvažiuočiau

O kam krykštaut ? Ir aš nevažiuočiau į Paryžių , nes kelionė 2 dienos . Vat nuskrist tai neatsisakyčiau ... Italijoj nebuvus , tik Sardinijoj. Į visus šiltus kraštus - Sicilija , Sardinija ir tt norėčiau spalio mėn .

nu gerai, taisausi - nevykčiau į Paryžių . Jokiu transportu .
Na, iš Europos miestų (ir kur aš nebuvau: ir ten nebuvau, ir ten... ), bet iš tų, kur buvau, tai netikėtai visai patiko Liublijana - jaukus, tvarkingas miestukas. Iš to, ką mačiau, miestų lankyti nebenoriu. Na, nebent norėčiau į tokius miestus, kaip, pvz. Dubajus, Stambulas... Nebūtų juose poilsis, nu bet įdomu... Miestai mane vargina

Beje, paklausčiau: o Sardinija tai ne Italija?
Sardinijoj spalį jo, gerai, bet ir balandį jau neblogai

Pasak vietinių ne Kaip ir Barselona ne Ispanija o Katalonija. KSC nesu mačiusi daug miestų . Ir iš viso nesu daug keliavusi . Gal kai skrendam dviese tai visada atrandam laiko neskubėt, kažkokių vietinių nerealių kampelių . Kelionė man nėra orentavimosi varžybos - susirinkom taškus bėgdami pro muziejus ir paminklus lekiam toliau... O šiaip smagu ar ne lemia vidinis nusiteikimas ir kompanija.

na, nieko nepadarysi - Italijai priklauso žemyninė dalis ir keletas salų. Čia valstybiškai, geografiškai ar kažkaip... . Bet Sardinijoj taip - daug kas net šneka ne itališkai, o sardų kalba, kuri jokio panašumo su italų neturi .
Na, jie kaip nori, taip save priskiria, nu bet Italija ir ne kitaip

Orientavimosi varžybų aišku, kad nereikia, bet važiuojant savarankiškai vis tiek maršrutą kiekvienos dienos reikia protingai susidėliot - kad normaliai pamatyt ir kad nebūtų varžybos, kaip tu sakai.

Aš irgi nesu daug keliavus - Florida tolimiausias taškas, bet kad ir nenoriu jau ir taškas... . Ryški senatvė... . Bet tai bent pas dukrą vis tiek kažkada reiks prisiruošt...

Geografija žinau , pajuokavau kad NeItalija

tai žinau, kad tu žinai . Jie patys nelabai nori žinot . Dukra kartą pabandė bobulytę itališkai pakalbint, tai atsakymą gavo, kaip suprato, sardų kalba. Vot tep. Apie anglų net nešnekam

Labos iš ryto

Ooooii Roma Sicilija ir t.t. ir t.t. nu nekabina... gal kad nepradėjau keliauti užtenka man ir Lietuvos Babtų seniūnijos ir Klaipėdos krašto na... dar kur šilta kaip visia čia jau pradeda šalti Bet vistiek džiugu kaip žmonės grįžę džiaugiasi įspūdžiais aš galėčiau klausytis ir klausytis apie keliones bet man svarbiau žmonių emocijos degančios akys ir pilna galva minčių kur dar ... tas polėkis tobulas... aš vampyrė ane
Gerai ta proga

na ką mielosios sėja kada pradedam kokios ten mėnulio dienos ir t.t. Dusia37 pradžia bus paprikos, čialiai, baklažanai ir salierai ar ką pamiršau
Žinote noriu pentinų man reikia pentinų į mano kaimišką gėlyną kaži po medžiais augs?
Ate42 čiupk tokie neatėjimai tik į naudą tau
Kavasucitirina ale vistiek pagyrė, taigi jau neblogai
Bučkas

Labukas,
einam burt....

Šv. Pauliaus atsivertimas, Pusiaužiemis, Kirmėlinė

Sausio 25 diena liturginiame kalendoriuje skirta paminėti pirmųjų krikščionių persekiotojo Sauliaus stebuklingam atsivertimui. Jis tapo vienu uoliausių Kristaus mokslo skleidėjų tarp to meto pagonių, žinomas apaštalo Pauliaus (Povilo) vardu.

Kadangi tai nėra privaloma bažnytinė šventė, žmonės tądien į bažnyčią neidavo. Tačiau ši diena ypatinga tuo, kad tą dieną visi įdėmiai stebėdavo orus. Buvo tikima, kad tos dienos priešpiečio oras atitinka pirmąją, o popietinis – antrąją žiemos pusę. Jeigu tądien saulėta, buvo spėjama būsiant gražią vasarą ir gerus metus, jei debesuota – tais metais daug žmonių mirsią, jeigu lyja ar sninga, tąmet būsiąs didelis brangymetis, nes javai supus, o jei smarkus vėjas pučia, tarp žmonių galintys kilti dideli neramumai.

Buvo sakoma, kad sausio 25 d. iš žiemos miego atsibundanti meška ir apsiverčianti ant kito šono. Jeigu apsidairiusi pamato savo ilgą šešėlį, taria dar toli esant pavasarį, vėl gulasi ir užmiega. Tada ir pavasaris būnąs vėlyvas, o antroji žiemos pusė šaltesnė ir sunkesnė žmonėms. Jeigu diena ūkanota, ir meška nemato šešėlio, tada mano, jog jau metas keltis, ant antrojo šono miegoti nebesigula. Tuomet kita žiemos pusė būnanti šiltesnė, o pavasaris ankstyvas. Tad liaudis sausio 25 d. laikė pusiaužiemiu.

Liaudies tikėjimai aiškiai rodo šį kalendoriaus momentą buvus naujo virsmo metu. Manyta, kad šią dieną gyvatės atgyja ir iš girių šliaužia į namus, avilyje pradeda vaikščioti bitės. Todėl kai kur Šv. Pauliaus atsivertimo diena dar vadinta kirmėline, kirmių diena ir Krikštais.. Mokslininkai daro išvadą, kad ta diena aiškiai siejasi su senovine pagoniškąja Kirmių švente, kai prie vaišių stalo buvo kviečiami naminiai žalčiai tam, kad, visų valgių paragaudami, juos pakrikštytų, vadinasi, palaimintų, kartu palaimindami žmonių naujųjų metų darbus ir jų vaisius. Vadinasi, Krikštai turėję būti metų pradžios šventė. Tada suprantama, kodėl žmonės tokią didelę reikšmę skyrė kai kuriems tos dienos draudimams.

Palangiškiai žemaičiai vengė tądien iš miško malkų vežtis, kad kartu neparsivežtų kirminų, vabzdžių vikšrų, kurie paskui visus metus nuo lubų į dubenį krisią. Tą dieną ir vilnų neverpė, jų nekaršdavo, kad vasarą kandys drabužių nesuėstų. Varėniškiai dzūkai sausio 25-ąją bulvių nevalgydavo, kad jos vasarą nekirmytų. Priekuliškiai Šv. Pauliaus dieną vengė bet ką su kirviu dirbti, gręžti, sukti, vis bijodamiesi kandžių. Žemaičiai tądien būtinai papurtydavo sodo obelis, taip žadindami jas iš žiemos miego. Tikėjo tada būsiant didesnį obuolių derlių. Visa tai rodo senovėje šį metą buvus realaus posūkio į pavasarį pradžia ir žmones stengusis naują laikotarpį sėkmingai pradėti, kad pradžia lemtų visų metų sėkmę. XX a. antrojoje pusėje liaudiškasis sausio 25-osios svarbos prisiminimas išsitrynė iš žmonių atminties.