Ingrida, perskaičiau tavo postus ir prisiminiau - čia vis apie tą tikėjimą

. Kažkada dukra, kai buvo gal 13-14 metų, nusprendė tapti vegetare. Nuvedus kažko pas gydytoją, aš, aišku, pasiskundžiu, kad vaikas nevalgo mėsos. Gydytoja pradeda skaityti litaniją, klausia: o iš kur tu geležies gausi, dar kažką. Tai kai dukra rėžė jai paskaitą, apie tai, kur jos yra ir apskritai apie vegetarizmą - trumpai, kelis sakinius, bo ana kalbėt daug nemoka

. Bet gydytoja nutilo ir tik pasakė: na, gerai, nevalgyk tu tos mėsos, tik kraujo tyrimus kartą į metus pasidaryk. Tai ką noriu pasakyt. Ir pacankė nepatikėjo medicina

.
Galiu paSItikėti konkrečiu gydytoju (jei to nusipelno

), konkretaus man atlikto tyrimo rezultatais (gydytojo rezultatų įvertinimu ne visada), galiu paSItikėti atitinkamais atitinkamose vietose skelbiamais mokslinių tyrimų rezultatais. Bet ir tai. Jei jau už kažko užsikabinsiu, tai knisiuosi, skaitysiu, gilinsiuosi, žodžiu - nepasitikėsiu, nekalbant apie tai, kad tikrai netikėsiu

Politika biškį dzin, bo ten galų nerasi ir nesuprasi, nerimas dėl įvykių yra, o dar kaip pesimistei ir skeptikei, tai išvis sunkiau

. Bet oras nuostabus. Reikia eit ruoštis vietinei Kaziuko mugei, nors noro tai visai nėra - kažkokia beprasmybė...