Muka, nenori bendraut, susitikt, nori pasibūti vien tik su savim? tik tiek nori? Ar žinai kaip paprastai išsprendžiau šitą klausimą aš? Pasakysiu.
Skambina man pusseserė, na, maždaug prieš kelis mėnesius, paplepam šiek tiek, sako, važiuosim šią savaitę pro šalį, ar namie būsi, užsuksim. Sakau, jei ir būsiu namie, bet kad atvažiuotumėt nenoriu, nes man dabar ne tas laikas, kad norėčiau pas save priimti svečius. Kitas skambutis, kito žmogaus, irgi visai neseniai čia, klausimas tas pats. Mano atsakymas irgi tas pats..
Muka, va taip tiesiai šviesiai, be issisukinėjimų ir pasakau žmonėms. Ir nei vienas neužpyko. Ir turiu ramybę tokią, kokios noriu, kokią pati sau susikuriu.
Jei atvažiuoja sūnus su šeimyna, tai tikrai nepuolu kepti pyragų, virti cepelinų ar kaip kitaip nertis iš kailio (va čia gal kam bus keista, tai duokit man per galvą) Jie viską atsiveža ko norėtų valgyt, marti pagamina, aš nesikišu į puodų reikalus. Sūnus visada randa darbų kuriuos man sunkiau atlikt sodyboje, padeda. Anūkai smėlio dėžėj savarankiškai kuičiasi. Paskui kartu pavalgom, savo pramogai sūnus nueina pažvejoja tvenkiny.
Tai štai toks bendravimas man netrukdo, nes jaučiuosi neįkinkyta, neįsipareigojusi, neįsitempusi. Nereikia niekuo rūpintis, jei kalbam, tai tik kas reikia, nepilstom iš tuščio į kiaurą.
Luety, man čia kažkuriuo momentu su širdim irgi buvo nekažką, arkliai kanopom dunksėjo, spaudimas nenormalus buvo. Vartojau tabletes, bet padėdavo tik laikinai. Paskui kazkur perskaičiau kad padeda galinsogos arbatos. Bet aš tingėjau tas arbatas daryt ir tą skystimą srėbti, tai galinsoga tiesiog nusiskindavau ir suvalgydavau bevaikščiodama lauke. Nuo to laiko spaudimas kaip pas pionierką, ir jokios arkliu kanopos širdy nedunksi. Nežinau ar tai sutapimas, ar padėjo. Galinsoga vis dar kartais nusiskinu ir suvalgau.
Galėjau ir daugiau uogauti,susinervinau galvojau,kad pamečiau telefoną.O pasirodo grįžųsi "bardačioke'pasidėjau. 
