Gruodžio sniego užburti namai

o čia jau įdomu, prašom plačiau , tiesiog i buteli sudet uogas ir užpilti?
Aš vyšinas žadu apdžiovinti truputi ir užšaldyti , o trešniu nebuvo ka ir dengti kelios uogos, nežinau kodel šiemet ir žydejo kukliai

jokiu makalošių nevirsiu nes nuo pernai dar stovi, serbentus gal nusiskins draugė , o jei ne gamtai paliksiu, gal vyšnių nelies , bet yra turiu svečių, nežinau jau gal net ne svečiai o įnamiai žiurkės, ot bjaurastis gal kokiu prietaru jas kas pas mane užleido ...juokie nuodai neįveikia vis matai kaip per pievą nuskuodžia pas kaimyną...

Laba diena. Reikia agurkus tvarkyti, kaip nesinori, vis siūlau šeimynai, kad valgytų. Cepelinus gaminti žymiai maloniau, žinant, kad bus skanu. Karštis netrukdo mums norėti valgyti. Gaminu kaip ir visada.
Man karščiai buvo siaubas, kai reikėdavo šieną džiovinti, sutempti į daržinę kol tėvai darbe, arba daržinėje užkaišioti į pastogę vyriškais kiekiais paduodamą šieną. Arba kolūkio burokų kilometrinių vagų ravėjimas. O vėliau kabinete prie atviro lango, prie popierių, net kondicionieriaus nejungdavau, nieko baisaus karštesnės dienos. Kai galiu bet kada atsigerti, nusiprausti šaltu vandeniu, suvalgyti ledų, nebijau karščių. Užjaučiu dirbančius laukuose, statybose, kelininkus ir pan.
Jaučiu, kad vyšnios brendyje yra labai skanu, kažkada spiritu esme užpylę, man skanu buvo, bet beveik neturime šiais metais vyšnių. Yra tokių senovinių vėlesnių, kažin, ar prinoks ir pavyks nuskinti. Bet jos rūgščios ir smulkios, bent pernai buvo. Kažkaip išsigimė, kažkada ir stambesnės, ir sultingos būdavo. Užpernai buvo daug gudobelės, buvau užpylusi spiritu gydymosi tikslais, tai skaniai gydžiausi.

Visos užpiltinės vertos grieko.

Kai buvau jauna ir graži, o dar priedo šlovingos karjeros siekianti fitopatologė , dirbau šauniame bobiškame kolektyve ( Na, buvo keli vyrai, bet net antriniai lytiniai požymiai neleido vadinti jų vyrų vardu. Išskyrus inžinierių grupę, ten jau buvo į ką seilę pavarvinti. Vieną jų nukirtau ir jis padarė mane -iene) Tais deficitinio vargo laikais mums išrašydavo gryno spirito. O kur jau nurašyti - reikia pagrįsti normatyvais. Pvz MB per metus sugebėdavo nurašyti vargingus 5 litrus, kuriuos sunaudodavo "optinei ašiai valyti" Jeigu kuri draugauja su inžinerija, supras apie ką aš. na, o aš su užsidegimu valiau Petri lėkšteles ir mikroskopo stikliukus bei okuliarus. Patikėkite, nė vienoje pasaulio laboratorijoje tie mikroskopai nebuvo taip uoliai plaunami. Sunaudodavau tam net po 40 l per metus.
Papildyta:
Žodžiu, visas spiritas buvo draugiškai pasidalijamas Kadangi kasmet lakstydavome po neaprėpiamos šalies įvairias konferencijas, tai įvairių kraštų kolegų susibendravimas vakarais vykdavo viešbučio kuriame nors numeryje su atsivežtų laipsnių degustacija,.O tie laipsniai - ko tik neprisiragavom. Churmos degtinė, egzotiniai vynai, klaikios oranžinės spalvos zverobojaus bizalas,visokie konservai, pvz rauginti arbūzai.
Kelios užpiltinės.
Keli apelsinai prismaigstomi gvazdikėlių,įpilama cikraus, užpilami spiritu ir kelis mėnesius MB kabinete ant palangės laukdavo savo dienos.
Vyšnių lapų likeris. reikėdavo nuvirti vyšnių lapų , dėti cukraus, maišyti su spiriti.
Namudinis amaretas. 200 branduolių išgliaudyti, užpilti vyšnių sultimis , cukrum ir spiritu.
Geltonųjų slyvukų trauktinė. Juodosios vynuogės su cukrumi ir spiriitu, vėliau ištraukiamos, dar pacukruojamos ir būdavo prie kavos.
Advokato likeris, širšių medus, dar kažkas iš grietinėlės. Visko jau neprisimenu, reikėtų traukti senus užrašus.

O paskui pagaliau atejo zadetoji pagalba is amerikos ,na po 50 metu pagaliau,is tos pagalbos gal dar dabar yra graziu melynu statiniu backu ,kurios turejo dideli pasisekima tarp aborigenu ,as pav naudojau ir perpjautas ir nesudarkytas.Bent toki deficita issprende beigi etnini valyma atliko.
Jei paskaiciavus tai buvo efektyviau ir labiau sukalibruotas valymas
perskaicius antra posto dali gavau glikemine koma.
O mane prisimena kaip ta, kur drausdavo cukru det i arbata
Na o bet taciau ,amigdalino ir artemisino galima gaut tik su spiritu.Gal dar veratrino

IK,melionus reikia laistyti?Arbūzus gal per daug pamylėjau?Nu negaliu praeiti pro tokią sausrą. Kad ir palaiščiau su mielėmis,bet mačiau du arbūziukus atmetė. Gal nebe išmaitina?Nu gi sausra nesvietiška.

as laistau kasdien, beveik. Taip karsta, kad nugeibe butu.

Labas

Bijau vytulio.
Šiandien ryte buvo hrotenzijų po 2.99 lidle,iš panosės visus susirinko.Klausiau ,sakė nebe turi,gal iškels dar?

Akva, jaunystėje mažiausiai rūpėjo glikeminis indeksas to, ką pildavome į save.
Patentų kursus mums vedė toks keistuolis. Cukrus - baltoji mirtis, raudona mėsa - raudonoji mirtis, druska - vėlgi mirtis. Vandens stiklinė ant katedros ir joje mirkstantis sidabrinis šaukštelis piktųjų mikrobų atbaidymui. Kadangi chebrytė per kursus išsiimdavo kitais reikalais, atėjus egzamino metui supratome, kad gero nebus. Užsakėme kavinę, nusitempėme dėstytoją, kažką ten padovanojome. Kadangi buvo per akis užsakomųjų bandymų ir finansiškai buvome pajėgūs, pietus dėstytojui ištaisėme kaip reikiant. Va tada ir supratome, kad kai būna chaliava, mirtis traukiasi. Buvo sušveistos pasigardžiuojant porūkytos dešrelės, riebus karbonadas, užsigeriama kava su cukrumi ir dosniai ant viršaus konjakėliu. Kas visai suprantama- egzaminų rezultatai buvo puikūs.
Ingrida, melionai laistomi daugiau nei arbūzai.

Aš arbūzų visai nelaistau. Nors lietaus nepamenu, ai, buvom Mažeikiuose šiandien sutikę O mes tai nežinome jau kaip atrodo. Kokia šiemet arbūzų lapija, tai be šansų įeiti. O ir su vandeniu pas mus sunku.

Labas rytas.

ir kur tu vis dar sodini? as gavau iš daugiameciu jazminu ir magnolija, tai laikau po krumais pakišus bijau tokiam karštyje juos sodinti

IK nu jo....asortimentas, recepturos , ta su apelsinu kažkada mb dare bet labai saldus gavosi, gal cukraus padaugino, bet kadangi galvos neapsikraunam jokiais indeksais tai suejo prie kavutes puikiai, dar pas mus svarainius užpildavo lyg degtine? irgi paskui tas cukatas cukrumi pavoliodavom ir desertui sueidavo , o mano diedukas trūkatžoles ? šaknis degtine užpildavo ir mums vaikams po šaukšta duodavo nuo trūkio , ale gi jau ne tas amžius kad dabar tuos trukius gautume nuo ko nors

ai dar atsiminiau vyšnias i butelius supildavo, degtine ir butinai ant lango prieš saule laikydavo

girdejot bairį, kad šiemet vyšnios bais sukirmije?

Nusipurkšti po žydėjimo viską reikėjo, tai nebūt niekas kirmiję. Pas save nerandu jokios mėsos.
Bet kita bėda. Trešnėse įsitaisė vapsvų tiesiog spiečiai. Jeigu nuo špokų gali apsidengti, tai nuo jų niekaip. Kas antra trešnė apkramtyta taip paviršiuje , kaip grioveliais. Skinu ir ranką baisu tiesti. O ir nusibodo iš jų ką gaminti, prišaldžiau, uogienės dar pernykštės yra. Žadėjau savaitgalį draugei vežti, bet vargiai sulauks, kai toks puolimas.