Labukas
IK, greitį reikia mažinti, bet aš irgi nuolat turiu mėlynių ir apibrozdinimų. Pernai plojausi ant kieme plytelės, net dėmė liko žemiau kelio. O šiais metais - kita ėmė po vabzdžio įgėlimo.
Aš jau turiu patirties ir su šanūkais, ir su anūkais.... Bobute tapau pakankamai anksti. Anūkai gyveno netoli, per daug neapsunkino, bet norėjo pasakų, bendrų žaidimų, močiutės keptų blynų, bendrų pasivaikščiojimų. Tačiau jie paauga, labiausiai mėgsta bendrauti su telefonu, jų nereikia lydėti į mokyklą....anūkai ir dabar geri, mandagūs, paklausia, kaip laikausi, kartais pietaujam kartu, bet, tiesiog atlikau savo misiją, ar pareigą, kol buvo maži. Bendravau, kiek tuo metu galėjau, nes intensyviai dirbau, dažniausiai daugiau kaip 8 valandas. Šanukui (tiesa, tai katinas), pasisekė mažiau. jis tapo visai nereikalingas, gal ne tiek vaikams kiek jų mamai. Katinas dabar gyvena pas mus ir kažkaip niekas nepaklausia, kaip jam sekasi, neatveža lauktuvių. O katinas jų gal irgi nepasiilgsta. Jis tris metus gyveno bute ir į laisvę žiūrėjo tik per langą, tačiau nepamiršo savo prigimties - peles gaudo puikiai.