Ir man ši daina tiesiog super.
Pasižiūriu pribėgdama ir filmą. Tuo labiau, kad MB pusė giminės partizanuose buvo, mano tėvas vis kaimynus ištremtus apgailėdavo, apsiverkdavo, jų tremties vargus pasakodamas. Būtų ir mano seneliai toli išvažiavę, bet senelis per daug mėgo kortas. Sūnūs dalimis įkeistą žemę išsipirko, tai vietoje vieno didelio ųkio liko ar ne keturi.
Ingrida, ten paminklas tik mūšio vietoje. Paskui jie palaidoti kitur.
Pagastroliavome po miestą, berną apipirkau. Sau labai nieko pirštines paėmiau, su kailiuku viduje. Ir megztinį šiltą. Dar reikia paltuko ar kailinukų naujų, bet nieko gero neužmatau. O tai atrodau kaip bomžė, audinė jau nusitrynė, tik sniegą kasti tetinkama, o dirbtinis avikailis padaro iš manęs Mikę Pūkuotuką. Atrodo, tik balionėlio tereikia ir pakilčiau.