
Tai va,apsiskaičiavau kiek organizmas sudegina kalorijų pats per dieną plius sportas, gavosi 2000 kalorijų, vadinasi metant svorį galima suvartoti 1500 kalorijų, bet tiek nesunaudoju,maximum 1300 1200,na ir iš lėto bet juk krenta.
Dar va vieną atradimą padariau, sotūs pietūs apsaugo nuo apsivalgymo vakare, vakar pietums valgiau omletą su feta suriu, tai vakare vos įveikiau pusę pakelio liesos varškės su natūraliu jogurtu

Papildyta:
QUOTE(jurgiskis @ 2017 03 02, 09:12)
Labas rytas, pas mane ir tie patys 72.4 kg., bet po vakar pusės plyteles šokolado ir baronkų dar visai nieko
Ech, Mute, ir aš niekaip nesusiimu, pagal savo planus jau turėjau pasiekti 65, o sėdžiu su beveik 73.
Kažkaip reikia susiimti, o tai pavasaris visai ant nosies

Kažkaip reikia susiimti, o tai pavasaris visai ant nosies

Atsisakymas skanaus maisto labai sunkus ir ilgas procesas, ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai,praeitas etapas ir tai dar ne visiškai, reikia kad gyvenime įvyktų koks rimtas lūžis. Aš pati asmeniškai nelabai pergyvenau dėl to svorio, gal kažkiek,bet ne tiek, jog kažko imtis, bet vieną dieną mano vaikas man ir sako,mama, kokia tu stora, gal pilve vaikas auga, va tada susimasčiau rimčiau. Bet ir tai ne tą pačią akimirką susiėmiau, sunku patikėti, bet praėjo geri metai po to pasakymo, kol ryžausi kardinaliai keisti mitybą. Lengva nebuvo nei dabar yra. Palaipsniui atsisakiau kai kurių produktų , kol kas viskas gerai. Įsitikinau šventai, jog reikia labai didelio noro kažką keisti, nes svorio metimas tikrai ilgas ir varginantis procesas ir jei nors kažkiek tas noras susvyruos, taip ir pūpso šokoladas rankoje

Bet viskas yra įmanoma, kai tvirtai žinai ko nori, pavyks ir tau ir Mutei ir mums visoms, juk valgome, kad gyventume, o ne gyvename tam, kad valgytume
