✼✼✼Mūsų katytės ir katinėliai✼✼✼

Ačiū Lapynai už kurjerio darbą   

Kalendorių išsitraukiant radau dar meduoliuką čia spėju Magnunai dėkui

Koks Katas! Net negaliu pasakyti koks, tiesiog labai labai katinas.

Mika - taip, ji vis daugiau išlenda ir dienos šviesoj. Su viena sąlyga: mažasis jos monstriukas tuo metu miega.  

Lisitėja, aš tą apkepą darau su cukinija. Čia senas mamos receptas. Pariebalint skardą ar indą, ant dugno sluoksnis bulvių riekelėmis, ant jų sluoksnis žiedais supjaustytų svogūnų, tada galima pamėtyti kumpio gabaliukų, ant viršaus cukinija riekelėmis. Truputis druskos, pipiriukų ir kitų prieskonių pagal norus. Riekelė kapoto česnako irgi netrukdo. Kai viskas truputį pakepa ir suminkštėja (apie 20 min), ant viršaus patarkuoti sūrio ir dar apkepti. Galima užpilti kiaušinio-majonezo plakiniu, tada būna sočiau ir ne taip biru. Bet pasninko metu galima apsieiti ir be kumpio, ir be kiaušinių.

Aist, va kaip smagu, su kiekviena šeimininke receptai įgauna naujų atspalvių.  

Beje, aš Aist sūrį su daržovėmis suprastinau iki varškės su daržovėmis - ir kepiau viską uždengtą keptuvėje ant minimalios ugnies. Taip nutiko todėl, kad mano šeima į tą patiekalą šnairai pažiūrėjo, ir pirmą kartą aš pati tą sūrį per kelis kartus šildžiausi ir krimtau. Tai paskui dariausi porciją man vienai ir keptuvėje.  

Šponkiau, tikrai taip, Magnuna ir man lauktuvių kyštelėjo - už ką jai nuoširdžiai dėkavoju.  

Bela kad nusidirbo, šitaip dorojo dvikojų paliktą netvarką.  

Lapyna, ale matai, kaip aš čia originalų receptą iškraipiau.     

Kaip įdomiai. Telefone nauja forumo versija jau seniai kabo. Iš ten ir rašau visad. Dabar kompe po gan ilgo laiko pasijungiau SM. Google Chrome naršyklėje neįmanoma naujos versijos atsidaryt, kaip jau merginos ir rašė. Paspaudus mygtuką "nauja versija", užrašas dingsta, bet nieko neįvyksta, lieka seni tapetai. Persijungiau į kitą kompo naršyklę- Mozilla Firefox- puikiausiai persijungė nauja versija.

O aš kalendorių netyčia darbe palikau neišpakuotą. Gal vyras vakare parveš.

Man per Safari naršyklę versijos junginėjasi be klaidų, tiek per didelį kompą, tiek per seną puspadį. Tik puspadis krečia cirkus su parašytos žinutės redagavimu: suėda pastraipų nukėlimus, visus paryškinimus ir kitus priedus. Lieka ištisinis programavimo simboliais apkamšytas tekstas.

Ech tikiuoši Pupita paširodyš, šenai labai labai šenai mačiau  

​

Apie Erendiros "Voila!"

Atsimenat, kažkada užsišikau nusimegzti gražius tapukus pagal Erendiros receptą. Nusipirkau storus rudus siūlus 80 % vilnos, storą kaip rąstas vašelį, išsiaiškinau visus užmetimus ir numetimus, konsultavausi su Erendira. Tris vakarus iš eilės mezgiau tris "blynus". Visai smagu buvo. Vyras klausė, kas man užplaukė, kad vilnones servetėles nerti sumaniau. ( Paskutinį kartą vašeliu nėriau dešimtoje klasėje servetėlių komplektą, o mano virbalų aukštasis pilotažas buvo devintoje klasėje nunarpliotas šalikas. Daugiau visiškai nieko. Kadangi ir servetėlės, ir šalikas išėjo visai neblogos kokybės, jaučiausi, kad po 25 metų pertraukos drąsiai galiu tęsti mezgėjos karjerą ). Taigi, numegzttus blynelius susiuvus ir prinėrus prie paduko turi gautis puikieji tapukai. Avalynės parduotuvėje nusipirkau padukus. Gerus, trisluoksnius- vilna, folija ir gumuotas padas. Mol, kad nepaslysčiau ir joks šaltis man nebūtų baisus. Dar vieną vakarą visas detales sėkmingai sujungus gavau rezultatą. 47 dydžio tapą ( mažybinė "tapukai" foma nuo šios akimirkos tapo nebeatitinkanti tikrovės). Vyresnėlį priverčiau pasimatuoti.   Sūnus sakė, kad galiu daryt, ką noriu, jis jų nenešios.   Dar viltingai pasiteiravau vyro ir jaunėlio- abu pritarė Ignui. Na, ką, prisiminiau, kaip ponas Bynas išskalbė savo meškiuką ir rezultate gavo kišeninį mini meškutį. Metu tapą skalbt 60 laipsnių vandenyje. Ištraukiu, tikrinu- 44 dydis. Pakartotinai metu tapą į skalbimo mašiną 90 laipsnių kaitroje, t.y. virinu savo vilnonį rankdarbį, idant sumažėtų apimtys. Ištraukiu- vilna neblogai susivėlusi, dydis 41 ( man vis tiek krenta nuo kojos, nes ne tai, kad ilgas, bet drambliaplatis), einant pado folija melodingai žiugžda, galvoju gal raištelius prie čiurnos prisirišt, mažu tuomet laikytųsi. O gal ir nebeverta... Stovi vienas rudas didelis tapas ant spintelės, liūdnai žvelgia į mane. O aš net nežinau, ar pasiryšiu gaminti jam porininką.   

Aist o foto? 

Aist, jau kaip smagiai susiskaitė tapo istorija  

Nejučiom prisimenu, kaip savo šviežiai gimusiems kūdikiams bandydavau vis kažką numegzti. Tai per didelis, tai per mažas daiktas gaudavosi, ir proporcijų vis nepataikydavau. Žodžiu, mezgalai viens už kitą juokingesni. Galiausiai taip nei vieno mano kūdikiai ir nesunešiojo. Bet, na, bent jau pirštus pamankštinau, siūlų terapija užsiėmiau.  

Ant foto gana gerai atrodo aš apakus man net tie blynai neišeitų