Nu, ką mamos, išgyvenau šiandieną ir sakiau dėsiu kalbos apie savęs saugojimą. Žodžiu, geriau būkit porcelianinės, trapios. Nors nėštumas ir ne liga, bet jei kas nutiktų, tai užsigraužtumėt negyvai.
Aš šiandien nusiverčiau nuo laiptų. Reikėjo gi stiklus pavalyti, nes labai jau vaikai apkleckavo. O stiklai prie laiptų. Šonu jais lipau ir kažkaip susišvietė, kad jau laiptai baigėsi. O buvo dar du. Nuo jų liuobiausi ant užpakalio, nugaros ir galvos. Ir dar koją pasisukau. Guliu cypdama ant žemės, o namie tik vaikai, žiūri akim didelėm į mamą. Ir turbūt kažkoks adrenalinas tvokstelėjo iš tos baimės, atsikėliau, koja viena sutinusi, raumenys po pilvu plėšia, o aš iki mašinos ir į ligoninę. Visą kelią prašiau mažės, kad pilvelyje suspurdėtų, bet tylu. Atvažiavau, nuklibinkščiavau. Ačiū D leliukui viskas gerai, ištikrino kiek galėjo, kaklelį patikrino, vandenų norma. Aš visa drebu, tai gydytoja sako abi jūs išsigandot. Mano stiklų valymo rezultatas - patempti raiščiai, kur po pilvu ir kirkšnyse bei pėdos raiščių įtrūkimas. Dabar tris dienas iš lovos nelipsiu, o gysiu iki 6 savaičių. Negaliu patikėti, kad taip neatsargi buvau. Jau kelios dienos kažkoks jausmas persekiojo, kad gal per daug darželiuose kapstausi, gal per daug judu, nors kardiologas liepė gulėti. Ir va prašom. Saugokit save! Labai labai saugokit! Ne visą gyvenimą nėščios būsim, padirbėsit, kai leliukai jau bus. O dabar pagulinėkit.
