Sveikos, mergytės,
labai labai visų pasiilgau, bet darbai taip užspaudė, kad net kvėpuoti laiko trūksta. Dirbu nuo ryto iki vakaro ir dar savaitgaliais. Kada nors darbai atslūgs ir aš būtinai vėl aktyvuosiuosi čia.
Matau, kad liūdna nata gyvenate, ir aš atnešu liūdną žinią - nebeturime Mauro, išlydėjom Imperatorių valdyti amžinuosius medžioklės plotus. Vėl pasipylė priepuoliai ir šį kartą matėsi, kad Mauras kitoks, nebekovoja pats dėl savęs, iš išvaizdos ir elgesio matėsi, kad jam nėra gerai, kad nebeturi jėgų. Žinojom ir supratom, kad anksčiau ar vėliau taip nutiks, guodžiam save tuo, kad darėm viską, ką galėjom ir būtume toliau darę, jeigu būtų galimybė jam suteikti gyvenimą, kurio jis vertas.
Du mano neatskiriami draugeliai gyvena gerai, niurkosi ir gaudo vienas kitą, Jumcikas graužia Grikiui ausis, uodegą ir letenas ir visaip kitaip jam įkyri, Grikis kantriai kenčia Jumciko dėmesio priepuolius. Kruopa sąžiningai savaitgalius atidirba pas tėvukus.