Sveiki kailiniuoti draugai ir plikos tetos (mamka perskaitė ir liepė užbraukti, nors kai prieš tai klausiau, sakė, kad tetos savo kailinėlių neturi, na bet tiek to)
taigi:
Sveiki ūsuotieji draugai ir neturinčios ūsų tetos (mamka perskaitė, susiraukė ir kažkodėl pasičiupinėjo sau po nosimi)
užbraukiau, rašau iš naujo:
Sveiki ausytieji draugai ir eeeee....
greit užbraukiau, kol negavau sprigto per savo ausikes
Iš naujo:
Sveiki ilgauodegiai draugai ir tiesiog tetos (Grikis perskaitė, tada ištraukė širdutėm apipaišytą (chichi) Ainu nuotrauką ir pasakė, kad draugai uodegom nematuojami. O Kruopa pasakė, kad draugai yra tiesiog draugai)
Tada tiesiog:
Sveiki brangūs draugai ir nuostabios tetos (atrodo dabar bus gerai), mamka man pasakė, kad atėjo laikas man oficialiai prisistatyti. Sveiki visi, aš vardu Yuma Myu, tačiau mamka mane šaukia tiesiog Juma (ir kartai aš netgi atsiliepiu), taigi ir Jūs galite mane taip vadinti. Kodėl Myu? Na, nesu tikra, bet mamka sako, kad aš taip kniaukiu. Gal ir taip, nors iš tiesų kniaukiu kaip kniaukiu ir atrodo, kad teisingai kniaukiu, nes mamka tuoj pat skuba man valgyti įdėti. O jeigu mamka atidaro konservų indelį tuomet kniaukiu taip: Myuyuyuyuyuyuyuyuyu. Mamka sako, kad tai ne kniaukimas, kad tai sirena įsijungia. Na bet nukrypau nuo temos. Kaip jūs žinote, iš pradžių aš buvau apsistojusi pas tetą Erendirą, po to ji išvažiavo atostogų, o aš išvažiavau atostogų pas mamką. Tiksliau mamka galvojo, kad aš atvažiavau tik atostogoms. Aš tai iškart supratau, kad atvažiavau į savo namus ir Grikis suprato, Kruopa irgi suprato, bet apsimeta, kad nieko nežino. Jai galima, ji namų karalienė, o karalienės negali greitai nusileisti.
Apie ką aš čia? Ach taip. Praėjusį penktadienį mudvi su mamka važiavome pas gydytoją. Važiavome smagiai - aš su įjungta sirena, o mamka greičiausiai su išjungta klausa, nes sirena nesuveikė ir iš mano kelioninės tašės manęs neišleido. Gydykloje mane paskiepijo ir davė man asmens kodą. Truputį skaudėjo, nes tą kodą davė stora adata. Išsigandau ir puoliau mamkai į glėbį, nors buvau pasižadėjusi, kad nieko nebijosiu. Gydytojas pasakė, kad tas kodas labai svarbus ir jeigu aš pasimesčiau, pagal tą kodą mane bus galima atpažinti ir mamkai grąžinti. Labai susijaudinau, nes kaip gi mane atpažins, jeigu aš to kodo nežinosiu? Bandžiau tą kodą išmokti mintinai, kad galėčiau pasakyti, labai stengiausi ir jaudinausi ir hmmmm... kaip čia pasakius... persistengiau... biškį.... na gerai, gerai, ne biškį... stipriai persistengiau, gerai, kad mamka į tašę man palutę įdėjo. Žodžiu pusę kelio važiavom namo atvirais langais ir po to visą naktį iš to jaudulio į savo ir į Grikio ir į Kruopos dėžutes dažnai laksčiau. O šeštadienį iš pat ryto mamka lėkė pirkti man kažkokių fermentų, galvojau tam, kad geriau tą kodą įsiminčiau, bet pasirodė tam, kad ne taip dažnai į dėžutę bėgiočiau apie tą kodą galvoti. Tai štai, aš jau nebesijaudinu ir mamka pasakė, kad galiu surengti savo prisistatymo vakarėlį.
Todėl visas tetas kviečiu pas save į svečius artimiau susipažinti šį savaitgalį - penktadienį vakare ar šeštadienį ar sekmadienį - kada jums būtų patogiau. Labai visų lauksiu ir nekantrauju susipažinti.
Nuoširdžiai Jūsų,
Juma
P. S. visus klausimus derinkite su mamka
P. P. S. bėgu žaisti su Grikiu
https://youtu.be/CsEUIkjE270
[/URL]
[/URL]
[/URL]
[/URL]
[/URL]
[/URL]
[/URL]
[/URL]
[/URL]
labai gražu, gulbės nuostabios 
ačiū, Magnučiuk, už kvietimą. Man, ko gero, tiktų penktadienio vakaras. 
,tobulai išguldyta, tau Magnuna tik vaikams knygutes rašyti, pavydžiu tokio gebėjimo sklandžiai raštu dėstyti mintis.
