Pridaviau katytes. Baltoji man gerai nuleido kraują.. išsprūdo dedant į boksą. Kraujo tiek, kad net MB siūlėsi pavairuoti. Nuplėšė vieną roletą tam kambary. Bandė lipti siena.
Šponkuti - arši baltoji 
O aš, štai
Sumedžiojau
Pelikę
Vėliau dar vieną pagavau
Bet šitos nerodysiu, sau į dėžikę įsidėsiu
Šponkiuk, gydyk žaizdas. O jei baltoji arši ir nesijaukina , teks ją paleist gyvent laukinuke.
Juma kokia daili mergytė auga. Magnuna, Grikiui suradai draugę, dabar reikia Kruopai draugą rast. 
Čiją kol mūsų nėra prižiūri tėvai Šiauliuose. Vakar atsiuntė foto, kad nepamirštume :
Ainu palikta namie, kas dieną jos pažiūrėt/pamaitinti/išvalyti wc ateina kaimynė. Na, rytoj jau katę pamatysime. Facebook perskaičiau Jurgos Baltrukonytės postą apie keliones ir šiuo metu jis man toks taiklus pasirodė, kad noriu ištraukomis pasidalinti su jumis.
"Dvi gražios dienos
Ta diena, kai pradedi krautis lagaminą ar kuprinę, yra nuostabi. Svajoji apie vietas, kurias pamatysi, nuotykius, kuriuos patirsi. Sapnuoji laisvės jausmą.
Keliaujant yra visko nutikę. Gerų, sunkių ir linksmų dalykų.
Kelionės tuo ir žavios, kad atsiduri už komforto zonos, susipažįsti su naujais žmonėmis, patiri daugiau adrenalino nei prie darbo stalo ar gulinėdamas gerai pažįstamame Nidos paplūdimyje.
Tos vietos, kur nukeliauji ieškodamas nuotykių, gali būti net šimtą kartų negražesnės už berželių mišką, kuriame auga raudonikiai, lubinų pievas, saulėlydžio nuspalvintus Vilniaus bokštus.
Tos vietos gali būti pilkos, pavojingos, šaltos, bet vis tiek labai reikalingos.
Kartais naujas šalis įsimylime taip nepaaiškinamai, tarsi į žmonas paėmę pilką pelytę, kai aplink pilna puošnesnių damų su pūstais sijonais ir palmių lapais vietoj vėduoklių.
Mes visi juk mylime ne vaizdus. O jausmus.
Ir kelionėse ieškome ne aukščiausių kalnų ar stipriausio krioklio. O savęs.
Antra stebuklinga diena - kai po kelionių grįžti namo.
Grįžęs nusiauni batus, įlipi į vonią, apžvelgi nelaistytas gėles, kurios nuvyto, kol basteisi po pasaulį, dulkėtą palovę, vaizdą pro langą.
Ir pajunti, kad tas savęs ieškojimo jausmas, kaip gudrus katinas, jaukiai susirangęs tupi ant tavo mylimiausio krėslo namie.
Bet tuoj ateis metas, kai krėslas ims spausti užpakalį, darysis per ankštas, o vaizdas pro langą atrodys pilkas ir nuobodus, tada užsidėsi rožinus akinius ir vėl pradėsi dairytis, kur tas lagaminas, ir gal metas nuo jo nuvalyti dulkes. "
Labas rytas 
Suskaičiau Aist postus ir diena nebe tokia niūri atrodo.
O po Magnunos foto reportažo regis net saulė nušvito.Smagi mergytė auga, duoda vėjo seniams 
Šponkiuk,kaip nemalonu, bet ką daryti laukiniam nemylėtam padarui?Reikia kažkaip gintis 
Merginos, kuo patepti pirštą, kuris visas ištinęs ir pilnas įkandimo žymių? Jau vakar buvo smagu, kai nuo kito, mažiau patinusio turėjau nusiimti žiedą. Vyniojau siūlą, iš skausmo puškavau, bet nusiėmiau tą žiedą. Apie miegojimą max 3,5h nenoriu net pagalvoti. Gal neužmigsiu darbo vietoj
Dabar čia skaitinėju, o tai čia nuo stabligės gal reikia man jau skiepytis?
Šponkiuk, ko gero stabligės skiepas nepamaišytų. Veiks 10 metų. Tepk antiseptikais ( betadin tepalu). Jei negerės, aš tepčiau antibiotikų tepalu ( baneocin). Pastarasis receptinis.
Paklausiau vyro kokius man ten skiepus darė, prieš kelionę į Indiją, tai prieš 8 metus turiu skiepą nuo stabligės.
Labos
Šponkiuk Būsi kovų veteranė 
Aist, na, ir kaip trečiasis Egipto išbandymas?
Magnun, Juma kokia medžiotoja 
Sveikutės, trumpai įšokau, Šponkutį ateičiai ir kitom, įkandus, įdrėskus katei reikia iškart pamerkti į l. stiprų druskos tirpalą ir palaikyti 10-20 min. tada netinsta O dabar jau teks laukti,
Šponkuti - linkiu kad pirštas greit atgautų pirmines apimtis
Erendira - ugu, medžiotoja mažoji, seniai sugulė į guolius miegoti, o Juma puolė pelių armiją dresuoti, lakstė įsikandus, gerkliniu balsu nei tsi kniaukė nei tai stenėjo, kikenau ant sofos susirangius. Ji ir šiaip daugybe intonacijų kniaukti moka - turi savo nuomonę kiekvienu klausimu 
Aist - kaip ir užteks draugų namuose Kruopa su Grikiu kaip nors Juma pasidalins, jeigu dar vieną draugą užveisti - jau man pačiai tektų iš spintos kraustytis ne ir Juma spinton jau susikraustė.
Kruopa su Juma pavaiko viena kitą, Kruopa kartais priėjus Jumą paprausia bet artimesnių žaidimų nenori, būna kad ir apšnypščia įsilinksminusią mažąją. Manau labiau draugaus kai Juma paaugs.
Čija su kvietku kad dailiai atrodo
Ilsėjaus po medžioklės
Aist, lauksim pasakojimo. Tikiuosi trečias kartas be "faraonų" ligos
