Ji pirma pradėjo!
Nuostabios visų letenos ir šventinė aplinka.
Mūsų šventės ramios, be jokio skubėjimo, net be eglių ir lempučių (istorija nutyli, kad naktį ketinau eiti vogti šakos, bet lijo, tai susitvardžiau).
Vakar buvau LT mišiose, va, kokia prakartėlė graži:
O Pusnė, kadangi sukūdo, telpa į draskyklės bokštą:
Truputį pavėluoti sveikinimai visoms su Šv.Kalėdom!
Ir linkėjimai iš vakarykščio Kijevo. Rūkas buvo toks tirštas, kad lašėjo nuo nosies ir buvo neįmanoma atpažinti miesto.
Mugė centrinėj aikštėj (prie Sofijos soboro). Paties soboro nesimato rūke. Eglės irgi nesimato - nors realiai ji net ne eglė, o karkasas su pušies šakomis.
DSC00929-808x540.JPG 68,05KB
0 Parsiųsta kartų
Šv. Mikalojaus soboras
DSC00935-808x540.JPG 64,15KB
0 Parsiųsta kartų
Šv. Andrijaus cerkvė
DSC01021-808x540.JPG 101,56KB
0 Parsiųsta kartų
Podolas (Kijevo "užupis") nuo apžvalgos rato
DSC00998-808x540.JPG 93,17KB
0 Parsiųsta kartų
Sy šventėmis visas ir nuo musu emigrantu
Nors ir susivėlinau mielosios, bet geram žodžiui niekad ne vėlu. Tad gražaus jums laiko ne tik per šventes, džiugesio, jaukumo ir sutarimo. A, ir gyvenimo nuostabos! Kasdien
Su šv. Kalėdom, mielosios!! Viso ko geriausio ir jums ir visiems mūsų katuliams😘
Šventės šventėmis, o miegas pagal tvarkaraštį😁

Ūsai
Kaipčiataipnukrito
Azucenos ketrukojai kad pasitempę.

Buvau beapsidžiaugianti, kad cypalas vakar netikėtai pradėjo ėsti sausiuką. Ir apetitas taip jau labai atsigavo. Turiu norą, kad ėstų sausą, nes prabangoka šiuo metu man tie jos konservai.
Bet.
Šian ryte dėjo efektingą šliauką nuo draskyklės bokšto ant žemesnių laiptelių ir grindų. Atrodė neprasčiau už fejerverką. Gal ir po tiek laiko apsiėdė, o ir nesukramčius buvo, bet vis tik nuo konservų nevemia. Neatėmiau kol kas. Apsivėmus nuėjo vėl ėsti.
Kalėdinė nuotaika

Švenčiat šventę, turbūt dar daug kas.
Savotiškas dienoraštis čia. Pusnyna valgo ir šian gerai, kol kas apsiėjom be konservų. Kad svorio numetus jaučias.
Aš turiu 2 vyresnes seses, ir dabar galvoju, visos katinuotos.

Mane seniai kačių karaliene vadino, bet anos dvi įdomiai įsikatino.
Viena statės chatą, priklydo, o gal ir kas išmetė kačiuką. Gyveno statybose, laukė kol pasistatys, ir kai pasistatė, priėmė į namą sesę su šeimyna. Dabar jau senutė katytė.
Kitoji parsinešė iš darbo gražuolį katiną (greičiausiai maišytas, nes atrodė kaip veislinis), nes irgi ten buvo apsigyvenęs. Paaiškėjo, kad anas jau amžiuje, bet nemažai metų pagyveno dar. Šiemet užmigdė su ašarom. Greičiausiai tai, kad namuose kurį laiką gyveno šuo, nuo streso visai suprastėjo jam sveikata. Bet surpraiz surpraiz, jos diedas parvežė iš savo kaimo kačiuką. Pusmetis tik jam, bet ft atrodo kaip suaugęs katinas.
O štai mama peveldėjo katiną iš mirusios kaimynės.
Šią sav. perskaičiau 3 knygas. Turbūt nestoras (nežinau, nes skaitau e-formatu).
Po sav. tokiu metu jau ruošimės kelionei. Nenoriu. Panika.
Kugis:
-Teta, a, teta, einam žaist.
Bugutė:
- Kokia aš tau teta?! Aš dar jauna!
Išleidau šiandien visus svečius ir įsileidau kažkokią zarazą. Susuko per porą valandų, guliu, pajudėt negaliu, viską laužo
Šiandien Spurga užsimovė maišelį ant kaklo ir su tuo aksesuaru prasinešė per padengtą stalą. Buvau kitam kambary, mintyse skaičiavau kiek gi tos laimės bus ale viskas tvarkingai ant kilimo sukrito.