Kažkaip įsivaizdavau, kad Lisitėja gyvena Vilniuje.
Smalsu pasidarė, kas per uoga su ratais Magnumos.
O jau Evoros pūkiai.
Azu, tikiuos greitai ir aš "išeit į laisvę". Niekas nelaiko pririšęs, bet vis tiek nėra pats lengviausias žingsnis. Bet, kai pagalvoju, tai gyvenime būna bangos: tai ramiau, tai daugiau nerimo. O man tas nerimas nuolat: jau prieš metus, tokiu metu ruošdamasi vykti užsienin, gyvenau su didžiule baime dėl darbo. Tiksliau, darbdavio. Darbdavys pasikeitė, o baimė lydėjo visus metus, ir dar anksčiau gal metus tokia visiškai nuolatinė.
Pasiilgstu Evangelic.
Gyvenu štai su kokiu poltergeistu












