Ačiū, visoms už paguodos žodžius ir palaikymo petį.
Nors ir suvokiau, kad pabaiga artėja ir yra neišvengiama, bet nuo to ne lengviau. Ypač jautiesi kaltas, kai tenka apsispręsti dėl augintinio kančių užbaigimo. Atrodo susitvardžiau ir jau, jau visai tinkamos kondicijos nuėjau miegoti, bet tyla ir gulėjimas lovoje viską staigiai užaštrina. Šiandien nemiegojusi, sutinusi, leisgyvė... bet seminare tęstiniam visą savaitę TEAMSus mokausi.
Milkius ir Čigonėlė nelaksto ir Nikės neieško. Milkius vakare apuostė ištuštėjusį Nikės guolį, apvaikščiojo namus uostinėdamas, bet daugiau jokių kniaukimų, blaškymosi. Jam jau metai, vyruks smarkiai surimtėjęs, visas šunybes pamiršęs, pradėjęs apvalėti, pilvuko apimtimi Grikutį vejasi. Net pradėjo jo gulėjimo pozą kopijuoti. Nesibaigiantis ėdrumas irgi sumažėjo, dėl ko džiaugiuosi, nes jau virš 6 kg. svorio-sunku ir pakelti. Šiaip stambus, meilus katinas, dievinantis gulėti ant manęs visu ilgiu ir vis dalinti bučinius. Tik ir aš tupėdama prie kompo priaugau 2 kg. ir mano pilvuks suapvalėjo, tai Milkiaus apvalumai nuo mano apvalumo dažnai nusiridena nesėkmingai žemyn. Tada pagreitintais tempais ropščiasi atgal.
Čigonėlė tapo drąsesnė, jau išmoko neapsileisti Milkiaus įžūlybėms. Pabandė mojuoti letena, gerai gavosi, net Milkiaus nosis raudonais taškeliais pasipuošė. Tad dabar aktyviau reiškia savo nuomonę ir pakovoja dėl savo bliūdo, gulėjimo vietos ar lazeriuko pelės gaudymo pozicijų. O Milkius dažnai ir sustoja, pagalvoja prieš kažkaip pasielgdamas su Čigonėle. Bet jis nepiktybinis, niekada nėra purškęs, urzgęs, kupros pūtęs prieš namų kates. Tiesiog užsispyręs, atkakliai tikslo siekiantis.
Milkius perėjęs į suaugėlių kategoriją.



