Pas mus namie šiandien liūdna diena: mirė mūsų augintinis vėžliukas, prabuvęs su mūsų šeima apie 12-13 metų. Iš vaizdo panašu, kad mirė jau vakar... Jaučiuosi iš dalies dėl to kalta. Vėžlys gyveno vyriausios kambary, tarsi ir jos atsakomybėj. Bet turėjau labiau sukontroliuot. Šiaip jis žiemą pramiegodavo apie mėnesį-pusantro. O šįkart dukra leido jam "miegoti" tris mėnesius. Būtų nieko, jei tai tai būtų buvę 10 laipsnių - normalioj vėžlio hibernacijos temperatūroj, o ne kambary. Kai perėmiau iniciatyvą į savo rankas (prieš porą savaičių), vėžlys jau buvo tiek išsekęs, kad nebenorėjo nei ėsti, nei priešintis. Kažką sumaitindavau per prievartą, bet jau mačiau, kad tai agonija.
Dabar visi trys vyresnėliai ašaroja savo kambariuose...
