Varlės keliauninkės. 6 serijaŠi serija skirta kanopėtiems keturkojams. Nugi sugalvojo Magnusėlis pramoga, pasijodinėjimą su žirgais. Aš priėmiau su malonumu šią žinią, sėdom į Magnunos raketą ir pratraukėm žirgyno link. Navigacija pradžiai bandė mus paklaidinti. Vienu metu pagalvojau, vajezau kaip mes vėluojam, bet šiaip ne taip spėjom laiku. Prisiparkavom, ir krykštaudamos nustraksėjom į arklides. Davė mums po šalmą, atvedė pabalnotus žirgelius, pamokino kaip laikyti pavadį, kaip kojas į kilpas įstatyti, kaip laikytis. Žodžiu staigiai buvo peržvelgtos jojimo instrukcijos. Mes su Magnuna neturėjom jų kada įsiminti, akys stulpe stovėjo nuo būsimo nuotykio

Na ir išjojom..

Magnuną lydėjo vedlė, o aš jau variau iš paskos, nes mano arklys sakė, asilas... kuris eina visiems iš paskos.

Mūsų vedlė pasirodė labai plepi. Papasakojo daug dalykų apie žirgelius, tiek lenktyninius, tiek žemaitukus. Gaila viso pokalbio negirdėjau, nes gi jojau iš paskos ir deja vėjas buvo ne į mano ausis. Dažnai pokalbį nupūsdavo į šoną

Užjojus į kalniuką, mumis truputį pafotopaparacino.
Paskui mes su Magnuna smagiai pasijuokėm iš saves. Štepseliu ir Tarapunka išsivadinom


Jojimo pamokėlė truko neilgai. Man rodos apie 50 minučiu, Magnuna neduos sumeluoti

Gryžom į arklides, dar mus pavedžiojo po arklides. Maniškis ''asilas'' pasirodo buvo kumeliuko mama, kuris jau kantriai laukė grįžtančios mamos

O jau jo grožis, dar toks plaukuotas kaip mažutis asiliukas

Išglostėm mažylį ir tęsėm ekskursiją po arklides. Privedė prie aptvaro, kuriame buvo milžiniškas eržilas. Sunkiųjų veislės. Jėrgau, žinotumėt kokis jo dydis... Aš gi nebūsiu aš, jei nepulsiu į aptvarą. Išssitraukiau tą milžiną už karčių ir su didžiausiu pasididžiavimu papozavau

Na ir kadangi ši serija skirta kanopėtiems mūsų draugams. Papasakosiu šiandienį savo nuotykį.
Važiuoju reiškiasi darban, įvažiavau į miestelį. Žiuriu tolumoje šaligatviu kažkas žingsniuoja. tkreipiu dėmesi, kad keistai žingsniuoja. Kinkuodamas. Pratrinu akis, žiūriu žingsniuotojas, kažkoks keistai smėlinės spalvos visas ir karčius turi. Opaa.... arklys šaligatviu eina. Čiupau mobilka, miestelis tuščias, tik 7 ryto

Sau ramiausia prakinkavo ir nuėjo savo keliais


Pakrapščiau pakaušį. Nuvažiavau. Už kokių 400 metrų, apsukau automobilį ir staigiai moviau atgal. Tigi daėjo, kad arklys nuėjo, betgi judri gatvė šalia. Kur automobiliai lekia 80-90 km/h. Sustabdžiau auto prie arklio, išlipau. Pakviečiau, nosį apglosčiau. Sakau pastovėsiu, pasergėsiu, kad neišeitų ten kur nereikia.

Ilgai laukti nereikėjo. Išlėkė norvegas iš vieno namo, pasirišo keliauninką ir nusivedė namo