Erendira, iš aš nubraukiau ašarą. Tiesą sakant ne viena reklama tą privertė padaryti
Ačiū, Šponkiuk 
, jaučiuosi ne vieniša, nes ir kitose vietose pasriūbavau 
Rine, sakyč, nėr taip blogai 
- vis ne dėl asmeninių dramų bliaut, o čia nuleidi saugiai garą 
Taip, tikrai buvo ten reklamų, akis drėkinačių, gerklę užgniaužiančių. Erendira - ačiū gerą vakarą kartu
Labas vakaras,
kaip sušalau namo eidama
- pavydžiu Dulkei katiniško gyvenimo
Gilė šaunuolė - rimtas knygas (Silva Rerum) skaito, aš skaitydama ketvirtą jau irgi užmigdavau
kaip sušalau namo eidama
- pavydžiu Dulkei katiniško gyvenimo Gilė šaunuolė - rimtas knygas (Silva Rerum) skaito, aš skaitydama ketvirtą jau irgi užmigdavau
Sninga pas mus, laukėm čia jau labai sniego. 
Aš irgi greita su ašaromis, ir kuo senyn einu tuo jautresnė darausi. 
Pelargonijas pridaigintas sušaldžiau, net nemačiau,kad vėjas uždangą numetė.Perkrautų palangių klausimas išsisprendė savaime ir neskausmingai.
man negalima keisti įprastinio kelio namo maršruto. Ėjau per Žvėryną, Vytauto gatve, tai prasilenkiau su nėščia trispalve katyte, už keliasdešimt metrų prie namo už tvoros strikinėjo ir kažką gaudė max 2mėn pilkas ilgaplaukius kačiukas. 
Dabar sninga, pagalvoju apie lauke esančius kačiukus, artėjančią žiemą, lėtą jų mirtį. Ir sėdžiu pilnom akim ašarų.
QUOTE(Šponkiukas @ 2017 10 25, 20:35)
<p>man negalima keisti įprastinio kelio namo maršruto. Ėjau per Žvėryną, Vytauto gatve, tai prasilenkiau su nėščia trispalve katyte, už keliasdešimt metrų prie namo už tvoros strikinėjo ir kažką gaudė max 2mėn pilkas ilgaplaukius kačiukas. Dabar sninga, pagalvoju apie lauke esančius kačiukus, artėjančią žiemą, lėtą jų mirtį. Ir sėdžiu pilnom akim ašarų. </p>
Dabar sninga, pagalvoju apie lauke esančius kačiukus, artėjančią žiemą, lėtą jų mirtį. Ir sėdžiu pilnom akim ašarų. </p>
Labai liūdna, negraudinkit nakčiai.
QUOTE(Šponkiukas @ 2017 10 25, 21:35)
Dabar sninga, pagalvoju apie lauke esančius kačiukus, artėjančią žiemą, lėtą jų mirtį. Ir sėdžiu pilnom akim ašarų. </p>
[right][snapback]71858982[/snapback][/right]
[right][snapback]71858982[/snapback][/right]
Katės visada išgyvena, visada randa sau šeimininkus. Jos moka būti laimingos visokiomis gyvenimo sąlygomis. Pasaulis pilnas gerų žmonių. Kačių Dievas pasirūpins visais mažutėliais. Žvėryne daug privačių namų - visai gali būti, kad tavo matyti kačiukai turi šeimininkus.
Šponkiuk,net nežinau ką pasakyti 
, ir ką daryti.Žmogaus galimybės šioje vietoje ribotos.
Labas rytas :4u:Visą naktį drėbė, dabar visą dieną tirpins . Šlapia, šunys net ausis nusitaškė.Kaip jau bebūtų, visiems geros dienos
Milreta,tavo postas kaip balzamas širdutei. 
Visiškas varguolis, nei vienos pagalvytės nepadėta. 
Labas rytas,
visada liūdna, kai matai benamius gyvūnus. O aš iš tų durnių, kurie kankinasi dėl jų, lyg patys būtų nusikaltę. Vis atrodo turiu čiupti, tempti namo... Kas jei ne aš ...ir panašiai. Taip dvi benamės ir atsirado namuose. O kiek dar nuo vaikystės laikų priglausta šunų, kačių. Į senatvę jau išmokau sau drausmės duoti už tokį stropumą, bet jausmus užkonservuoti neišmokau.
Dar ir šiandien kūnu šiurpas eina prisiminus prieš kelis metus buvusios žiemos speigus virš -20. Jaunas vyriškis šeštadienio rytą vedžiojo vidutinio dydžio šunį. Keturkojis užmatė pusnyje po balkonu tupinčią sustirusią nuo šalčio katę. Šeimininkas atsegė antkaklį ir užsiundė ant katės. Toliau viskas vyko žaibiškai. Per minutę laiko apdujusi nuo šalčio katė buvo pačiupta už gerklės, papurtyta ir gargaliuodama išleido paskutinį garsą. Buvau balkone ir nieko negalėjau padaryti. Nors rėkiau atsidariusi langą, bet buvo per vėlu sulaikyti šunį. Atsimenu, kad bliaudama, nučiupau balkone buvusius kelis pagalius ir svaidžiau į šunį, teko ir šeimininkui, bet... Katės neprikelsi. Iškeikiau tą žmogiškąjį parazitą, bet ar jis pasikeitė į gera nuo to? Pakėlė katę už uodegos ir išmetė į šiukšlių konteinerį.
Benamiai gyvūnai gal dar išgyventų be mūsų pagalbos, bet yra dar tokių žmonių/žvėrių, kurie nepraeis jiems nepabloginę gyvenimo.
visada liūdna, kai matai benamius gyvūnus. O aš iš tų durnių, kurie kankinasi dėl jų, lyg patys būtų nusikaltę. Vis atrodo turiu čiupti, tempti namo... Kas jei ne aš ...ir panašiai. Taip dvi benamės ir atsirado namuose. O kiek dar nuo vaikystės laikų priglausta šunų, kačių. Į senatvę jau išmokau sau drausmės duoti už tokį stropumą, bet jausmus užkonservuoti neišmokau.
Dar ir šiandien kūnu šiurpas eina prisiminus prieš kelis metus buvusios žiemos speigus virš -20. Jaunas vyriškis šeštadienio rytą vedžiojo vidutinio dydžio šunį. Keturkojis užmatė pusnyje po balkonu tupinčią sustirusią nuo šalčio katę. Šeimininkas atsegė antkaklį ir užsiundė ant katės. Toliau viskas vyko žaibiškai. Per minutę laiko apdujusi nuo šalčio katė buvo pačiupta už gerklės, papurtyta ir gargaliuodama išleido paskutinį garsą. Buvau balkone ir nieko negalėjau padaryti. Nors rėkiau atsidariusi langą, bet buvo per vėlu sulaikyti šunį. Atsimenu, kad bliaudama, nučiupau balkone buvusius kelis pagalius ir svaidžiau į šunį, teko ir šeimininkui, bet... Katės neprikelsi. Iškeikiau tą žmogiškąjį parazitą, bet ar jis pasikeitė į gera nuo to? Pakėlė katę už uodegos ir išmetė į šiukšlių konteinerį.
Benamiai gyvūnai gal dar išgyventų be mūsų pagalbos, bet yra dar tokių žmonių/žvėrių, kurie nepraeis jiems nepabloginę gyvenimo.
