
Buvau ir su savo meškiu lauke




V-Rine pasirodyk. Ką jau padarysi, juk ne visada vyrus galima perkalbėti.Kartai gi būna užsispyrę kaip kalnų
O gal dar rasi kas įkris į širdį, ir TB nesispyrios antram katinui.O lyginsi dar ilgai. Taip jau yra, kad šitie padarai pasilieka dalį mūsų sielos.
Tikrai prabangi odega, ir katukas prabangus
O jau matau, labai graži, ir vardas tinka.
Bruknės šilkinis meškis snieguos
O aš ant savo mažo pykstu, kad Tytę skriaudžia. Joja, lipa su kojom, kanda, už uodegos tampo, kailį peša... O ta kad nors ką... nei bėga, nei ginasi. Kartais tik gailiai pasako "mieauuu!". Žiūriu net kailiukas pleiskanoti pradėjo.
Nu kaip jai išaiškinti, kad neprivalo kentėti tokio pasityčiojimo? Mažesnė dar kartais jam į koją krimsteldavo ar švelniai su letena kepšteldavo, kai jis įsijausdavo. Dabar nieko
Dėl pasivaikščiojimo... Mes su Šponkium pasitarėm, ir aš nusprendžiau , kad eisim Karmazinų taku. Pradėsim nuo tolimojo kampo ties Velniakampiu, bet vieną mašiną nuvarysim į kitą galą prie pilkapių. Eisim gražiausią trasos dalį (apie 3km). Jei po jos jausim, kad tokiom sąlygom pasivaikščiojimas nebeteikia malonumo, tai už pilkapių ir baigsim. Tada ta viena mašina nuveš kitus vairuotojus prie jų mašinų ir tokiu būdu visi bus supakuoti ir išvežioti.
Jei dar turėsim įkvėpimo, baigsim ratą. O gal net pratęsim paneriu iki Dūkštų trasos ir ten nusibaigsim Na, čia logistika truputį sudėtingesnė (kažkas turės ne eiti, o važiuoti), bet irgi įmanoma.
O dėl laiko - aš mėgstu sekmadienį ryte patingėt. Gal orientuojamės į 11 val (arba 12 val starto vietoje)?
...Ar bus bent vienas šuo???