Įkraunama...
Įkraunama...

*** Mūsų katytės ir katinėliai ***

Labas rytas. Erendira, tai, kad ne sanatorijoj buvau. Draugai turi būstą, kurį panuomoja, tai mane ten ir įleido, o pas specialistus geruoju nueidavau :ax:Gielux,  labai aiškus dalykas yra vienas : Spurgita TAVO katė. Ji tau į delnus kai atėjo tai sulipo "dušan" visom keturiom letenom. O ir ne į kiekvienus namus taip trispalvė ir dar tokia niurkytina ateina, turėk tai galvoj. Iš Belos akių tai irgi matosi :lol: :lol: :lol: Lisitėja, ar nublūdai :D, kaip jūs galit būt prastos pašnekovės, tiesiog kai problemos ir negerumai užpuola labai jau nesinorėjo savo depresyvo žmonėm į gyvenimus kaišiot. Va, išsilaižiau ir kaip žmogas parėjau :mirksiukas:. Nedingsiu, nors pažadėt tai  ir negaliu. Mano gyvybė, kaip tai, pavojuje atsidūrė. Prisidirbau biškutį :lol:. O buvo va šitaip. Iš nuobodumo nutariau, kad reikia pamėgint padaryt kokį žaislą. Man visuomet labai patikdavo minkšti žaislai, bet labai neturėjau jiems laiko. Taigi, kai laiko atsirado pradėjau darytis brėžinius, kurt planus kokius ir kaip. Nutariau, kad pradėsiu nuo meškio, tradiciškai taip. Pasirankiojau žinių ir pamačiau, kad norint, kad kojos ir rankos sukiotųsi, reikia tokio įrankio, katras pas rankdarbistus vadinasi "įrankis sąnariukams užlenkti". Radau kažkur interneto platybėse, bet kaina man pasirodė viškum neadekvati, kaip ir paičių sąnariukų. Taigi pasikasiau šviesią galvą ir ėmiausi veikt. Pirmiausia nukapojau į statybinių prekių parduotuvę, nes tie sąnarių blynai su strypais man pasirodė matyti. Akurat, radau, vadinasi, lyg ir, smeigės. Kokių nori dydžių su visais pritaikytais diskelias. O vat įrankio tom smeigėm užsukt, kad padaryt iš jų lanksčias kilpas,- neradau... Parėjau namo ir, kaip paaiškėjo vėliau,- pasikėsinau į švenčiausią :ax:. Pasiknisau po įrankius, radau labai jau neblogas plokščias reples. Siauras tokias. Žvilgtelėjau, kad gerokai jau pagyvenusios. Pasiėmiau metalinį plaktuką mėsai, normalų plaktuką ir nuėjau daryt įrankio. Įkaitinau ant dujinės replių galus iki baltumo ir, kaip padorus kalvis, pasidėjus ant mėsos muštuko koto, ėmiau mojuot plaktuku, kad replių galai gražiai užsilenktų, neišsižiodami tarpusavyje, ir  pasidarytų ovaliai lenkti. Pavyko. Pasiėmiau sąnarį, šmikšt ir sulenktas :victory2:Labai savim didžiavausi. Prilanksčiau kiek norėjau, bet viduj kažkoks savisaugos instinktas suveikė, kad įrankį reikia prislėpt, kaip vėliau paaiškėjo,- ne be reikalo.Nepraėjus nė dienai iš skalduko pasigirdo šaminyko balsas " a tu įrankių jokių neėmei?" Aš? Ne, aišku, kad ne, kam man jie,- atsakiau beveik teisybę, nes tų replių įrankiu nelabai laikiau,- įrankį aš gi iš jų gaminau. Po kelių valandų niurzgančio neršimo skladuke ir vis dažnėjančio blyksėjimo supratau, kad rimtai kažko neranda. Kokio bieso tu ieškai, pasiteiravau. Atsakymas mane šokiravo. REPLIŲ pasakė man. Replių plokščių, senų tokių, kur geros. Tų su raudonais galais,- vos neišsiaviau. Atsakymas tik patvirtino, kad virš mano galvos tvenkiasi debesys...Pranešt, kad jų nebėr, kad iš jų jau ĮRANKIS,- nerizikavau.Atkalt atgal jų jau nebeitų, be to man jos reikalingos, tai priėmiau neblogą sprendimą ir nuskuodus į įrankiu parduotuvę nupirkau plokščias reples, jei tikėt konsultantais, geras. Ne nu antroji pusė nėra visai nukvakęs, kad išeitų prakišt už anąsias, bet mano mintis liejosi tokia vaga, kad gal pagalvos, jog kažkada nusipirko naujas, o senąsias išmetė... Taigi įgrūdau reples giliai, praėjo kelios dienos ir, eilinės paieškos metu buvo aptiktos naujosios replės. O tu rupūžke kaip aš nusivyliau, kai murmėdamas ir kada aš šitą š...ą nusipirkau dailias naująsias reples nutrenkė šonan. Saugumo sumetimais įrankį išnešiau į dirbtuves ir dargi padėjau giliai tik man žinomoj vietoj. Dabar stebiu tendenciją, kad anas nenustoja ieškot tų pasoginių replių.  Jau atrodo, kad prieš kiekvieną pilnatį...O man netgi noras kyla tų paieškų metu prisėdus šalia pasiūlyt "gal nori apie tai pasikalbėt?". taigis tataigis, mielosios, jei jau dingisu tai žinokit galimai įvyko "smurtas artimoje aplinkoje" :lol:

Gražios dienos visoms :4u:

Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Merfė: 17 sausio 2018 - 11:26

Merfe, šita, na, gal, iš tiesų reiktų su kuo pasikalbėti (tau) apie tokius suicidinius poelgius ? :hmm:

Nes, žinok, krakoviakas ant kopėčių, tai dar dar, gali kokiu beribiu optimizmu pasiteisint, ar kad per fiziką meškučius piešei ant sugertuko, bet IMTI VYRO ĮRANKIUS ? :blink:  (na, arba iš jų darytis įrankius :hihihi:) ... Nieko tau švento nebėr  :B Gal neišsimiegojus buvai?  :D

Ne, nu, kai MB iš mano mėgstamiausių virbalų (su katinų nugraužtais galais) kėsinosi pasidaryti anteną, tai  :aggressive: O jam jie atrodė negražūs, jei ką  :oh:

O kaip toliau su žaisliukais buvo?  :ax:

Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Erendira: 17 sausio 2018 - 11:41

Oi, Merfe, ačiū, kad grįžai  :lol: :lol:  :lol:  :lol:  negaliu patikėti, kad tiek nuotykių tenka vienam žmogui....  :D 

Sirgaliukams sveikatos

O pas mus "žiema atėjo netikėtai" .... šiaip tai, visi tikėjosi tik kelininkai optimistai, galvojo, kad neateis.... ryte visi vilkosi ant 40, ten kur galima 70 važiuoti....  :oh:​  nes kelininkai tik kokia 8.30 atsibudo....

Atsakyti

Erendira, TAIGI MAN REIKĖJO. O man jau taip būna. Reikia čia ir dabar. Ir visur taip. Kartais tai net labai gerai. Darbe pvz. O kartais nelabai. Ei, palauk, nepiešiau aš. Aš piešt nelabai moku :ax:. O fiziką moku, nes ir "limpijadose" dalyvaudavau ot.  O su žaislais gal ir gerai. Aš ryt nufotkinsiu nes Agota dar pas mane yra. Dabar labai rimtai projektuoju kitokį žaislo variantą, bet jau kai turėsiu, tada girsiuos arba pranešiu, kad nifiga negavosis :lol:. Dabar, kai jau galiu grįžau prie vilnos. Labai spaudžia Kazy dalyvaut. Nelabai norėjau šiemet, bet to suknisto paveldo norėčiau, tai, jei spėsim pasiruošt, ko gero teks dalyvaut. Užtat žaislus kol kas tik atsargiai planuoju :ax:. Oi, o dar žinokit aš ne tik nuo kopėčių voliojausi. Aš padariau KILIMĄ :victory2:. Mergai man pavyko :victory2:  Tik iššukuot dar nespėjom. Š... viskas, užtat pavyko padaryt kilimą iš avies vilnos. O atrodo jis tarsi avikailis. Jaučiat jėgą? Taigi avytė, jei randi šeimininką, katras dar žirklėm rankinėm kerpa, padovanoja vilną ir lekia žolės rupšnot. O kokis nors dendis priešais židinį pasideda "avikailį" Kietai, ne? Va, parodau procese.

 


Pridėta:

Atsakyti

Gražus kilimo vaizdas, o kaip tai padaroma man visai tamsus miškas.Meškos norėsiu pažiūrėti.

O dėl apciūgų (replių) tai tu niekuo gyvu neprisipažink, paskui ir pati patikėsi,kad neėmei.

Va mano brolis jau 10 metų negali dovanoti išmestų kerzinių batų, sudriskusių tokių.Prapuolė, kai aš sandelį ir palėpę tvarkiau.Tris mikriukus vertybių išvežiau, nieko nepasigedo, tik šitų batų. Neėmiau aš jų, gal kas pavogė,o gal jų visai nebuvo.Bet atrodo jau pats baigia patikėti,kad gal kaime paliko, o gal kur taip dingo.

Va, užsipliurpiau su jumis ir bulbos pabėgo, o viryklę tik šiandien išsišveitus buvau :oh:

Atsakyti

O dėl apciūgų (replių) tai tu niekuo gyvu neprisipažink, paskui ir pati patikėsi,kad neėmei.

:lol:  :super:

Kilimas toks prigulti prie ugniezzz  :wub:​ 

Atsakyti

Taip ir įsivaizduoju -  kilimas prie židinio, sėdint ant supamos kėdės, apsisupus languotu pledu, prie kojų guli basetas, rankose viskio taurė.Na visai kaip per filmą apie Šerloką Holmsą, tik pypkės trūksta.

Nukarpiau Zundalietui nagus, :bis  net nepyptelėjo mergiotė, matyt nesuprato kas įvyko.

Atsakyti

Nukarpiau Zundalietui nagus, :bis  net nepyptelėjo mergiotė, matyt nesuprato kas įvyko.

Tada ir neprisipažink, kad nesusiprastų vėliau  :D​ 

Atsakyti

Sveikos

Merfe, tu gyvybę apsidraudus brangiai? :hmm: Kažkoks tavo savisaugos instinktas su suicidiniais polinkiais.

A iš ko akis darei, ar stiklines pirkai? Tos irgi rupkės brangios.Viena pažįstama meškučius darė, tai jas darydavo iš epoksidkės. Kažkada norėjau meškių sukonstruot, bet tai ir liko tik pliušas nupirktas :D

Šiandien vaizdelis wc. Bela miega ant nukritusio ar nusiimto rankšluosčio :D ateina Spurga ir pasistiebus lenda ir kiša galvą į esminį statinį :D Bela pakelia galvą ir snukučio išraiška byloja: -o, taip, ten tikrai švarus geriamas vanduo, gali neabejot. Gerk drąsiai  :B 

Atsakyti

:)

 

A iš ko akis darei, ar stiklines pirkai? Tos irgi rupkės brangios.Viena pažįstama meškučius darė, tai jas darydavo iš epoksidkės. Kažkada norėjau meškių sukonstruot, bet tai ir liko tik pliušas nupirktas :D

 

Akis aš išsiliejau iš skysto stiklo, tik, kad durnai padariau, nepiešiau rainelės, o uždažiau juodai. Tai chrenovai gavosi, juodos ir nuo guzikų nesiskiria. Mažą aš tą meškę siuvau. stovinti kokių 20 cm. Sakau, kad paekspirementavau :ax:. Aš, matai į "tedžius" nesiorientavau. Man kažkaip labai norėtųsi, kad jie žaislai būtų, o ne pseudokolekcinis reikalas. Todėl dabar labai misliju apie didesnį, gerokai, gyvulį ir jau su "normaliom" akim. Aš dar ir nosią tirpytu bičių pikiu tvirtinau, kad blizgėtų ir ekologiška būtų Žinai, man teko matyt vienos tautodailininkės ( kaip suprantu ir vienintelės tokios) pasiūtus nepaprastai gražius minkštus žaislus. Mačiau Nacionalinio muziejaus fonduose dar paauglė buvau. ( kad jį kur visai užkrito tos moters pavardė, na gal kaip nors prisiminsiu, tik, jei neklįstu ji AtA). Tai va jos žaislai kažkaip man nu nežmoniškai mieli atrodė Jie turėjo " veidus" išraiškas ir akis.Nemėtykit į mane akmenų, bet dabartinių daugumos( gink die ne visų) plačiau pristatančių pasiūtus žaislus mergų siuvami kiškiai ir "meškai"  vienodi... ir... ir... labai jau "ištįsusiais" snukeliais. 

Oi, merginos auksarankės labai reiktų pagelbos. Klausykit, gal kuri esat darius paveikslo rėmo įgilinimą? Na, paspartavimą su įgilinimu? Labai reiktų patarimo :4u:


 

Atsakyti

Merfe, nu ką tu šneki, kur gi tragizmas, kančios gylis ir t.t. Dėl daugumos darbų visiškai su tavim sutinku ir šiap man tas kolekcinis reikalas irgi kreivokai atrodo :D žaislas ir skirtas žaist, o ne neduokdie vaikas ką nors padarys :D Todėl man Erendiros žaisliukai laaabai gražūs, nes jie dar ir funkcionalūs :)

Atsakyti

Aha, Erendiros tai labai gražūs. Nes jie neturi nutįsusių veidų. Be to jie labai originalūs ir liepiantys išsišiepti, nes yra TIKRI. Va apie tai ir sakau. Ale, Gielux, su tais kolekciniais meškiais tai toli gražu ne vaikai žaidžia, didžiųjų meistrų darbai biškį ne vaikiškai kaštuoja :lol:.

Atsakyti