Labas rytas. Erendira, tai, kad ne sanatorijoj buvau. Draugai turi būstą, kurį panuomoja, tai mane ten ir įleido, o pas specialistus geruoju nueidavau . Gielux, labai aiškus dalykas yra vienas : Spurgita TAVO katė. Ji tau į delnus kai atėjo tai sulipo "dušan" visom keturiom letenom. O ir ne į kiekvienus namus taip trispalvė ir dar tokia niurkytina ateina, turėk tai galvoj. Iš Belos akių tai irgi matosi
Lisitėja, ar nublūdai
, kaip jūs galit būt prastos pašnekovės, tiesiog kai problemos ir negerumai užpuola labai jau nesinorėjo savo depresyvo žmonėm į gyvenimus kaišiot. Va, išsilaižiau ir kaip žmogas parėjau
. Nedingsiu, nors pažadėt tai ir negaliu. Mano gyvybė, kaip tai, pavojuje atsidūrė. Prisidirbau biškutį
. O buvo va šitaip. Iš nuobodumo nutariau, kad reikia pamėgint padaryt kokį žaislą. Man visuomet labai patikdavo minkšti žaislai, bet labai neturėjau jiems laiko. Taigi, kai laiko atsirado pradėjau darytis brėžinius, kurt planus kokius ir kaip. Nutariau, kad pradėsiu nuo meškio, tradiciškai taip. Pasirankiojau žinių ir pamačiau, kad norint, kad kojos ir rankos sukiotųsi, reikia tokio įrankio, katras pas rankdarbistus vadinasi "įrankis sąnariukams užlenkti". Radau kažkur interneto platybėse, bet kaina man pasirodė viškum neadekvati, kaip ir paičių sąnariukų. Taigi pasikasiau šviesią galvą ir ėmiausi veikt. Pirmiausia nukapojau į statybinių prekių parduotuvę, nes tie sąnarių blynai su strypais man pasirodė matyti. Akurat, radau, vadinasi, lyg ir, smeigės. Kokių nori dydžių su visais pritaikytais diskelias. O vat įrankio tom smeigėm užsukt, kad padaryt iš jų lanksčias kilpas,- neradau... Parėjau namo ir, kaip paaiškėjo vėliau,- pasikėsinau į švenčiausią
. Pasiknisau po įrankius, radau labai jau neblogas plokščias reples. Siauras tokias. Žvilgtelėjau, kad gerokai jau pagyvenusios. Pasiėmiau metalinį plaktuką mėsai, normalų plaktuką ir nuėjau daryt įrankio. Įkaitinau ant dujinės replių galus iki baltumo ir, kaip padorus kalvis, pasidėjus ant mėsos muštuko koto, ėmiau mojuot plaktuku, kad replių galai gražiai užsilenktų, neišsižiodami tarpusavyje, ir pasidarytų ovaliai lenkti. Pavyko. Pasiėmiau sąnarį, šmikšt ir sulenktas :victory2:Labai savim didžiavausi. Prilanksčiau kiek norėjau, bet viduj kažkoks savisaugos instinktas suveikė, kad įrankį reikia prislėpt, kaip vėliau paaiškėjo,- ne be reikalo.Nepraėjus nė dienai iš skalduko pasigirdo šaminyko balsas " a tu įrankių jokių neėmei?" Aš? Ne, aišku, kad ne, kam man jie,- atsakiau beveik teisybę, nes tų replių įrankiu nelabai laikiau,- įrankį aš gi iš jų gaminau. Po kelių valandų niurzgančio neršimo skladuke ir vis dažnėjančio blyksėjimo supratau, kad rimtai kažko neranda. Kokio bieso tu ieškai, pasiteiravau. Atsakymas mane šokiravo. REPLIŲ pasakė man. Replių plokščių, senų tokių, kur geros. Tų su raudonais galais,- vos neišsiaviau. Atsakymas tik patvirtino, kad virš mano galvos tvenkiasi debesys...Pranešt, kad jų nebėr, kad iš jų jau ĮRANKIS,- nerizikavau.Atkalt atgal jų jau nebeitų, be to man jos reikalingos, tai priėmiau neblogą sprendimą ir nuskuodus į įrankiu parduotuvę nupirkau plokščias reples, jei tikėt konsultantais, geras. Ne nu antroji pusė nėra visai nukvakęs, kad išeitų prakišt už anąsias, bet mano mintis liejosi tokia vaga, kad gal pagalvos, jog kažkada nusipirko naujas, o senąsias išmetė... Taigi įgrūdau reples giliai, praėjo kelios dienos ir, eilinės paieškos metu buvo aptiktos naujosios replės. O tu rupūžke kaip aš nusivyliau, kai murmėdamas ir kada aš šitą š...ą nusipirkau dailias naująsias reples nutrenkė šonan. Saugumo sumetimais įrankį išnešiau į dirbtuves ir dargi padėjau giliai tik man žinomoj vietoj. Dabar stebiu tendenciją, kad anas nenustoja ieškot tų pasoginių replių. Jau atrodo, kad prieš kiekvieną pilnatį...O man netgi noras kyla tų paieškų metu prisėdus šalia pasiūlyt "gal nori apie tai pasikalbėt?". taigis tataigis, mielosios, jei jau dingisu tai žinokit galimai įvyko "smurtas artimoje aplinkoje"
Gražios dienos visoms