2017 Sausinukų namučiai

Sirinal labai gražus vardas.
Prašom ir gimdymo istoriją papasakoti    Aš įsivaizduoju kokie jausmai užplūdo paėmus į rankas kūdikėlį, kurio tiek laukėte
Papildyta:

gyvaciute,

aciu labai!

tai musu istorija prasidejo prie daug metu... apie 10 metu neisejo patoti... jau paskutinius 7 metus tai labai intensyviai gydytis pradejome... kruva operaciju, hormonu vartojio, stimuliaciju, myliuku pagal grafika, inseminaciju... ir pas profesorius buvome ir pas pusiau sarlatanus (nors rimta klinika ale skaitosi)... pinigu sukisome super daug... galiausiai 1 daktare is northway (dare mums inseminacijas) lankesi pas mane salone ri tiesiog pakalbejome zmogiskai... tai sake lieka tik ivf (nors abu ale sveiki) ir patare, kad butu pigiau vaistuku vaziuoti i lenkija... tai dar po keliu menesiu man i galva sove mintis... jei ten pigesni vaistai, tai gal ir proceduros... na taip... tai pradejome rinkti info...radome klinika balstogeje... pirmi vizitai buvo tikrinimui ir situacijos analizei... praeitos vasaros gale pirmas ivf... bet deja... siemet atlikome antra ivf ir valio!!! tai visada labai norejau dukreles... ir tikejau.... net bandeme galvoti apie varda berniukui... na... nelipo joks berniukiskas vardas... o ir santariskese buvau pas genetikus... del amziaus... tikejausi, kad pasimatys anksciau kas ten gyvene... na ne... tai laukeme kantriai ir net nagalvojome apie lyti... nors vyras buvo tikras, kad bus mergaite... o as slaptai tikejausi, kad tia ir bus

na, vasaros pabaigoje mums tai patvirtino, bet dar taip nedraisia... po to vis daugiau ir drasiau...

daktarai vadino mane tiksincia bomba... kad ir neisnesiosiu... ir kad gali buti bedu... ir kad persileidimas... tai kiekviena savaite jau galejau dziaugtis, kad artejame savo svajones link... vis skaiciavau, kad va pagaliau 12 savaiciu, pagaliau 28 savaites... po to jau buvo siek tiek ramiau... savaites ejo, mazyte augo... man su sveikata taip viskas buvo liuks... na, tik placentos pirmeiga... tai nuolat skaudejo pilvo apcia... na, pasisaugoti reikejo ir tiek... del visu gasdinimu bijojau, kad vaikelis gims anksciau laiko... net vyrui sakiau, kad bus gruodzio 27 d.... kaip tik musu metines... na, apsririkau 1 d

jauciausi gerai... na, buvo nustatytas gestacinis diabetas... vel prigasdinno.... bet aciu Dievui... viskas ok... dirbau iki beveik paskutines dienos... gi nesugebejau rasti i salona naujos admines, tai teko paciau daug dirbti... o dar ir uzsienio aprtneriai sumaste mus aplankyti pries Kaledas... sutarti del kitu metu planu... ir t.t.... tai tik prasaiu, kad negimtu pries 21 d... nes nu.... planinis cp buvo paskirtas sausio 11 d... nes tikras terminas turejo buti tarp sausio 14-18... sutariau su daktaru AK... kad pasirodysiu pas ji po nauju... o pries tai 21 turejau pasirodyti savo daktarui... nieko, patikino, kad viskas uzdara ir vargu ar prasidetu kas anksciau... tai ramiai laukiau sausio 11 d... nakti (t.y. anksti ryte 26d.) pajauciau, kad kojos siek tiek slapios... nuvariau i tulika... viskas ok... nu nieko... atgal i lova.... guliu ri jauciu, kad vel slapia siek tiek.... judinu vyra ir sakau... matyt reiketu vaziuoti.... ir akurat... atsilekiau ir sliukst... daugiau vandenu isbego.... o as taip nenorejau per svetnes gimdyti... bijojau, kad gal daktaras negales atvykti.... jus sventes... na, bet pamaniau, gal rekomenduos bent jau kiru kita gera daktara.... atvareme i AK... akusere nepatikejo, kad gali prasideti jau... klause kiek vandenu nubego... o mums buvo lygiai 36 sav + 5 d.... atejo daktare, apziurejo ant samoleto... ir jo... vandenys bego nuolat... tai leido paskambinti daktarui.... po valandos jau buvau paruosta operacijai... kol atvyko mano daktaras... baisu buvo del tu kateteriu ir del spinalines nejautros... mano venos prastos... tai kiekvenas kraujo paemimas tragiskas... na, istate kateteri... labai skaudejo... ir labai nepavyko is pirmo karto idurti i stubura... tai ten kankino ilgai.... pasake, kad per tvirtas kunas... as visada tokia atletiska buvau... ale kacioke tai tikrai tikiu.... dure is sono, perspejo, kad bus skausmingas procesas... o po to jau... viskas buvo greitai... po kokiu 7 gal 10 min dave pabuciuoti musu stebukla... tai tikras stebuklas... taip ilgai lauktas   bet greitai isnese vaika i intensyvios prieziuros palata... nes ale pritruko keliu savaiciu iki pilno isnesiojimo... dukryte gime 2 800 gr, 48 cm... labai normali as sakyciau...

pirma para skaudejo labai... bet vakare prisiprasiau atsikelti ir vaziavome paziureti dukrytes... vyras veze kresle... nes buvo sunku... kita diena ejau prasyti, kad atiduotu vaika... nes sake, kad viskas ok... bet rekomenduoja palikti stebejimui.... tai apie 13 val jau galejome dziaugti savo stebukleliu.... viskas jai gerai... tik visai neturiu pieno... ir nebuvo priespienio... bet darbuojames ties to...

oj, mergaites, issipleciau...

Jo jo ir aš ploviau bet va... Pirmadienį nesitemsiu vaiko i poliklinika , vyras atvažiuos o gal uošviai norės pasilikti    tai būtų Fantastiška iš vis Man 13h pas akušerė tai ir pamiegociau , bet aišku zakon podlast bus 

Kaip tau? Ar uzdegimas pasitvirtino? Gal jau rasei, bet praleidau..

Man pirmadienį pas ginę, turbūt paskutinį kartą. Tai jau važiuosiu su MB tiksliau jis vairuos, sunku pačiai, nes sėdint šalia jau nesėdžiu, o gulščia 

visi nervina su savo " ar jau? " kasdien.

Aš dar vairuoju tik išlipt iš maškės sudėtinga. O šiaip visai normaliai.
Papildyta:
Va už šitą tai ką nors nukept galėčiau sakau, kai jau bus laikas paskambins B ir pasakys. Jau taip užknisa kai paskambina ir klausia su krizenimais ar jau? Noris ragelį tik numest ir viskas.

Tikiuos problemos greit išsispręs 

Inkstų uždegimo nėra, bet pūslės uždegimą tai pasigavau. Sisioju ir dainuoju iš skausmo. Dėl to ir sakau, kad greičiau noriu, kad baigtųsi, nes pavargau jau. Nugarai visai šakės, taip nervą užspaudė, kad ne tik naktim iki tualeto, bet ir dieną keturiom ropoju. Miegu pusiau sėdom, nes kitaip negaliu to skausmo pakelt, iki ašarų jau būna. Suprantu, kad viskas laikina ir nereik čia skųstis, bet jau taip pavargau ir noriu greičiau. Ne tik miegas, bet ir pas nykštukus eit dabar jau stresas    ir šiaip to streso dabar pakanka šeimoj, nes bėdų atsitiko. Tai dabar kažkokia depresūcha užėjo, nieko nenoriu, visi nervina su savo " ar jau? " kasdien.

Laikykis, motin!!! As ir zudyt jau aplinkinius noriu... Verziasi lankyti... Issiuntinejau visus i visas puses... Ir artimus ir tolimus... Nieko matyt apart vaiku nenoriu... o ir tie snargleti/spuoguoti... dar neaisku ar dukra vejaraupiu nepasigavo... vaikai net telefonu sneket neina su manim, kaip liudi ir pyksta, kad nepasiimu... gyvenime ilgiau kaip 5 d nesimate nebuvom... o dabar jau dvi savaites...vilku staugt norisi... toks jausmas, kad praetame gyvenime Hitleris buvau, kad dabar mane taip baudzia...

Sirinal, sveikinimai didziausi!!!

Bliamba, mergos, nespeju su jumis!!! Nebaigiu skaityt - jau dar pora psl. privanojusios... Nuo ryto psivyt bandau, ka nepraleist nieko...
Mazgius mano su pilveliu kankinasi... Nu jomajo... Taip tikejaus, kad bent sitam vaikui lengviau bus... kur tau... ir svarbiausia, iskart namgo grizus prasidejo... Ryte dar puse velnio, popiet - ant papo kabo, nes tik tai ji ramina... be to, pienukas skranduky, matyt, judejima sukelia. Tai jis ciunkina po biski, tuo paciu i pampi purslais krauna. Su kaku ir oro salves sniorais eina... Rankas uzsikacialinsiu juodai. Nes kai kybo ant papo - vaikstau. Tvarkausi... Ismokau viena ranka darbys dirbt. Neskaitant pritupimu su svoriu... Beje, ciuju pizdikauli issinarinau  Nu rimtai... nui tu tupciojimu... negaliu platesnio zingsnio zengt
Ryt vyro gimtadienis. Tai iskepiau keksa, padariau marmurine zele. Ryt i darba ves. Tada ryt reiks da viena keksa ir pyrageliu su mesa pakept.
Blyn, nesynes verkiant reik... planavau po menesio kito pirkt, bet, panasu, kad neissisuksiu... Abi rankos laisvos but...
Vyras sian visa diena namie, tai ir prie rankdarbiu prisedus buvau, kai papai laisvi buva

Sunui vejaraupiai i pabaiga... Uztat sese apsisnarglejo juodai    Nu bliaaaaam.... Namie sededama!!!! Nu zakon podlosti, ne kitaip...