Zaliaskare, ramiai tik... Isivaizduoju, kad baisu, bet nusiteik tam, kad gydytojai - ne visaziniai. O echo - oiiiiii, kaip daznai gryba supjauna... Su pirmu mane gasdino, kad gigantas bus... Ir ka - gime 3490 g. Visai normalus. Su dukryte tas pats - oiiii, mergyte apvalute bus... Vos 3049 g. Tai kai pasake svori - paklausiau, - o kur likusi dalis??? Tiesa, dabar mano gyd yra sakes, kad kuo arciau nestumo pabaiga, tuo didesne svorio paklaida. Be to - pati esi smulkute.
Ir dar, su mama esu kalbejus kudikiu svorio tema, kai dukra is ligonines parsivezem - ji svere 2700 g. Man nesipasakytras mazumas buvo... O mama sake, kad cia absoliuciai normalus svoris ju laiku buvo... Ir daug vaiku gimdavo ir kur kas mazesnio svorio. Vaikai, virsije 3500 g buvo tiriami, kaip per didelio svorio... Tai, kad - aukstyn nosi
O as pagaliau padejau sedimaja ant kedes... Vyras isejo i lauka su mazuoju pusvalandukui. Iskepiau keksa, pyragelius su mesa, padariau dar zele... Supratau viena dalyka - dvi rankos yra tikru tikriausia prabanga

Va, keksa puikiai pagaminau ir viena ranka

Siek tiek ilgiau truko, bet, daugiau nei imanoma

O be to, paeiliui treniruoju rankas su svoriu

Cia sian kai tycia - vyras isvaziavo i darba... O as vyliausi, kad gausiu pora/trejeta valandu ramybes per rytini miegeli, kaip pastarasias kelias dienas buvo... Aha, mamka, pasvajok... Pora kartu istaikiau po pusvalanduka... Tai darbus, kur abieju ranku reikia apsidirbau

Fsio, ieskausi vaikjuostes, ar kazko panasaus... Nu verkiant reikia...
Gal yra patyrusiu vaikjuostese? Kaip suprantu, reikia ieskoti plono audinio, kad nebut per karsta, ane? Kokiu ju buna? - zinau, kad trikotaziniu, o ne trikotaziniu buna? Ir kokios geresnes? Zinau, kad issiguglinti daug ka galima, bet mane labiau patirtys domina... Pliusai ir minusai... Nesyne butinai pirksim didesniam, o dabar galvoju, kad vaikjuoste palengvintu man buiti... Su sunum slinga turejau... Tai keliskart pameginau ji ten itaisyt - absoliuciai nepavyko

Tai pardaviau...
Papildyta:
QUOTE(amberr. @ 2016 12 30, 16:47)
As su mama kovoju.. ji mane taip myli, kad ta meile mane zudo.. rupestis yra lb gerai, bet per didelis jis zalos daugiau pridaro..

nu taip ir gaunas.. Aciu!

Ot dasigyvenau.. nervinuos,nes manim per daug rupinas.. bet supras mane tos, kurios pan situacijoj
Oiiiii, patikek, kaip as tave suprantu... Is to per didelio rupescio, mama absoliuciai nenori jokiu pokyciu mano gyvenime. Visus nestumus priesiskai prieme - nes ju metu as blogai jauciausi. Kitaip tariant, jos nuomone, mano sveikata per silpna but nesciai. Tai sio nestumo metu atsitveriau absoliucia tylos siena. Ir apie savo sveikata nei zodziu neuzsiminiau. Tik, kai del cholestazes ligoninej gulejau - teko prisipazint, nes reikejo pagalbos su vaikais. O dabar - 100 skambuciu per diena... Jei nepakeliu - visais vapais skambina... Vyrui, uosviams ir t.t. Kai galu gale atsiliepiu - bliauna visa gerkle, kad is proto ciut neissikrauste, kai nepakeliau ragelio... Bliaaaaa, tai kai kantrybe truko - issirekiau kai reikalas, kad issikraustysim su seima is LT, jei ji nebaigs manes dusint!!! Siek tiek aprimo... Tai dabar stengiuosi pati jai paskambint kasdien/kas antra diena ir trumpai atraportuot, kad viskas ok, kad baisiai neturiu laiko pasnekesiams...