Man jinai tokia jauki atostoginė kaip kakavos puodelis 
Katuko pyraginė matematika prajuokino 
O mano šeimyna kantriai laukia, kada aš pradėsiu nuobodžiaut 
nes aš pyragus kepu tik iš nuobodulio - įkvėpimas pareina tik su nuoboduliu už parankės
Nite oj mielai pagaudyčiau, arba palaukčiau karantino pabaigos, nes kol kas dar skaito kitas
Tai brūkštelk, kai jau užsimanysit. Galėsim kur nors prasilenkt saugiu atstumu
man tai kažkaip irgi nei pyragų nei kepinių nuotaika neužeina. Nu čia kada sausaininė buvo užėjus bet kiaušinių neturėjau tai taip ir liko 
nu dar esu tokį citrininį keksą nužiūrėjus bet nebent savaitgaliui
O manęs kažkaip Lindgren nekabina 
nemažai aš perskaičiau, kai didysis vaikas buvo mažas, bet nieko neprisimenu
Mano dičkiui ir kolegės dukrai šita serija labai patiko https://www.knyguklu...nne-Cath Vestly
o čia ne mažiukams ta senelės serija?
o čia ne mažiukams ta senelės serija?
Nea, ten daug teksto. Panašiai kaip Lindgren, tik stilius šiek tiek kitoks 
Lindgren man ne visos patiko. PVZ vyro mylimiausia Ronja plėšiko duktė man visai nepatiko. O ir kitos, kur dabar labiausia perleidžia. Mano mylimiausios apie seklį Kalį, rožių karus buvo, bet pvz dabar jau seniai jų nemačiau, naujai išleistų iš vis nemačiau.
O tokio amžiaus vaikam kaip qqtes, tai labai E. Blyton rekomenduoju Penketuko seriją. Man kažkiek jos ataitikmuo tų mano Lindgren mylimų. Tik kad aš jas perskaičiau jau kai mano vaikai jas atrado. Gal tarybiniais laikais nebuvo jų pas mus 
Būtų man tuomet labai patikę
Ir Varnų sala, ir Ronja, ir seklys Kalis - Pepė mažiau patiko. Karlsonas - kažkaip blanku, matyt, neužstrigo, mūsų laikų multikas nukonkuravo. Emilis iš Lionebergos - irgi nepamenu Kitų turbūt neskaičiau.
O tas pirmąsias - iki skutų, tiek vaikystėj, tiek jau suaugusi.
O, Penketuko nuotykius mano panos skaitė su malonumu! Ir aš su jom
Man tai patiko ir Lndgren, daug knygų su vaikais perskaičiau, ir pora iš tos serijos aštuoni vaikai ir sunkvežimis teko skaityt, patiko. O penketuko nuotykius skaitėm jau su paaugliais. Jie kažkaip gimnazijoj užsikabno, tai nešdavo ir man duodavo perskaityt. Žinau, kad dar laukėm išeinant vėlesnės knygos, gal knygų mugėj pirko.
Iš vis savo vaikystėj tokių gerų knygų nelabai pavykdavo gaut, tai su vaikais tikrai atsiskaičiau nemažai.
katuko istorija apie burokėlių etiketes priminė, kaip mano vyriausias sūnus, dar mokykloj besimokydamas gavo elektroninį laišką apie vestuvių planvimą. Maždaug - kaip kalbėjom, mes čia siunčiam pasiūlymą.
