Liniuka, eina sau, kaip gražu💙 o ji čia su flomasteriais, pieštukais ar vandeniniais dažais? Bet ir kantrybės turėjimas, šitiek detalių, šitiek fantazijos... Greit sienų pritrūksit visiems grožiams.
Ačiū už pagyrimus mano menininkei, man kaip mamai tai žiauriai gražu 
Čia ant A4 su flomasteriais ir pieštukais.
Labai norėčiau, kad lavintų ir toliau šitą pomėgį. Tik nežinau, kur ir pas ką užrašyt 
Laba diena 
Miglė tikrai turi gebėjimų. 
Maniškės tiek Aušra, tiek Vaiva lankė Stauskaitės dailės studiją Mokytojų namuose, gal ir jums patiks
Aš tai su tokiu nerimu šiandien gyvenu 
parašė mama, kad tėčio bendradarbis, su kuriuo viename kambaryje dirbo, susirgo covidu. 
Nestiprūs tėvų imunitetai, jei susirgs vienas, greičiausiai ir kitas iš paskos 
Ir Vaiva dvi savaites pas juos gyveno. Labiausiai tokiose situacijose mane pjauna bejėgiškumas - padaryti vis tiek nieko negali, reikia tiesiog laukti ir melstis.
Lace
testo nedaro? Būt kažkiek ramiau, nei tokia nežinomybė.
Nes nebūtinai pasigavo kuris nors.
Lace
testo nedaro? Būt kažkiek ramiau, nei tokia nežinomybė.
Nes nebūtinai pasigavo kuris nors.
nežinau, gal daro. Turėtų paskambinti iš sveikatos centro ir informuoti apie visas procedūras.
Lace Tikėkimės neužsikrėtė. O jei užsikrėtė, didelė tikimybė, kad paklius tarp lengvai prasirgusių. O tavo tėtis dar dirba?
Aš tai turiu vieną pavyzdį, kaip gryžo šeima iš užsienio, reikia izoliuotis. Na bet mieste bute su vaikais vasarą nesinori būt. Tai išvažiavo tas dvi savaites pagyventi pas tėvus į kaimą 
Sveikos,
tas gyvenimas nuolatiniam neapibrėžtume... Tai viena priežastis, tai kita. Palinkėsiu, kad nesusirgtų . O jeigu jau užsikrėtė - kad be simptomų .
Mane kaip tyčia alergijos kankina, tai bijau ir nosį šnypšti gatvėje, ir nusičiaudėti...
Mūsų jaunuolis jau gali priminti koją ir skauda tik per siūles, daugiau niekur. Kai pagalvoji, kad visus metus kankinosi su skausmais...
Aš tai su tokiu nerimu šiandien gyvenu
Laikykis
O tavo tėtis dar dirba?
šiaip tai pensijoje jau. 
Bet paskutinis darbdavys karts nuo karto pasikviečia jį trumpalaikiams kontraktams - tėtis inžinierius, gerai išmano kažkokią ten tos įmonės įrangą.
Juokingiausia, kad grįžę iš pakankamai saugaus užsienio, tėvus saugojom, Vaivos bekontaktį perdavimą organizavom, o čia vat panosėje.
Saugotis reikia, bet ar nusisaugosi - čia jau laimės dalykas...
Nesinori šūkauti iš džiaugsmo, nes nėra labai kuo didžiuotis, bet MES baigėm pirmą vidurinę, pamačiau ir atestato projektą jau. Vyras vakar iki paryčių fiziką prisimindinėjo, uždavinukus sprendė. Mokytoja akivaizdžiai pikta ant tinginio, nes gavusi išspręstus nieko nesiteikė parašyti, bet atestate minimumas įrašytas jau... Viskas, baigiau grizinti dėl mokslų, kai pasveiks - pradėsiu dėl darbo .
Lace, stiprybės ir kantrybės.
Šnd antru kartu visi nuo erkinio pasiskiepinom. Dabar tik už metų. Paskui už trijų. Paskui- kas penkis. Galvoju, kuriuo momentu pamiršiu eiliškumą?
Dar kraują nuleido, kad ramesnė būčiau Tikrintas senai. Pažiūrėsiu, ko gero turiu.
