Aj, o man ko tais pasidarė nebeįdomi ta diskusija
nors ėjau mieste (pagaliau išleido
) ir gavoj apie visa tai. Daug prigalvojau ir.... pamiršau
kaip ten sakėt, jei pamiršau, tai ir nebeįdomu?
Aš turiu daug pažįstamų matematikos mokytojų. Artimai. Tikrai tie, kurie dar tebedirba mokytojais, yra puikūs. Deja, sistema ne tokia puiki.
Ir dar galvojau, kad visiem tik geriau, kad aš nelikau mokykloje
nes aš nebūčiau jūsų svajonių mokytoja
ir šiaip, kas turi daugiau nei vieną vaiką, ar taip jau lengva su jais susitvarkyti, pastebėti kiekvieną nuotaikos pokytį, nenorą ar norą. O dabar įsivaizduokit mokytoją, turintį 30 vaikų ir 45 minutes. Tada 5 minutes persiorientuot kitiems 30. Nes kiekvieno poreikiai individualūs, gebėjimai irgi. Ir mokymo programos pritaikyti kiekvienam individualiai neįmanoma, vistiek bus daugmaž apibendrinta, kas vėl kažkam neįtiks.
Aš turėdavau 35 mokymo valandas per savaitę. T.y. po 7 pamokas kasdien. Namie dvi trijų metų dukros. Tai vat maždaug po trijų metų darbo mokykloj pajaučiau, kad arba keičiu kažką, arba nebeliks sveikų nervų ląstelių. Ir tai aš buvau jauna
ir tikria kantri. Ir su mokiniais visai neblogai sekėsi. Ir sistema dar nebuvo tokia reikli.
Sakiau, neįdomu, o va kiek prirašiau
Ką mezgat? Man reik kokios idėjos.....






