METŲ mezginiai

Lace situaciją suprantu. Kai cv figūruoja ilgamečio vadovo pozicijos, nieks nekvies į eilinio poziciją. Bet ir pati kažin, ar norėtų. Ir dėl algos, ir dėl vadovų su jų  politikom ant galvos.

Man paskutiniu metu irgi kažkokie vėjai galvoj. Atsibodo mano toks neapibrėžtas darbas, nuolatinė kažkokių tobulinimo idėjų generacija, aiškaus rezultato nebuvimas. Norisi konkretaus darbo ir konkrečių reikalavimų - pvz. nulipdyti 5 puodus per dieną. Nulipdyčiau 6 ir būčiau savimi patenkinta. O dabar tai toks dvejopas jausmas. 

Lace tikiuosi praslysit, sako simptomai pasirodo po 5-7d.

Norisi konkretaus darbo ir konkrečių reikalavimų - pvz. nulipdyti 5 puodus per dieną. Nulipdyčiau 6 ir būčiau savimi patenkinta. O dabar tai toks dvejopas jausmas. 

Ir būtum blogas vykdytojas pasakyta, kad reikia penkių puodų, tai ir lipdyk penkis  niekam to šešto nereikia  o jei kartais reikia, tai sekantį kartą lipdysi šešis už tą pačią algą   

Mane irgi problemos darbinės biškį smaugia švelniai tariant Tik kitokio pbūdžio. Pats darbas patinka, bendradarbiai patinka, kokybė patinka, sąlyginė laisvė patinka, faini klientai patinka, nu bet kompanijos vizijos, misijos ir vertybės deklaruojamos, tai prasilenkia su realybe visiškai..  Nuo pagrindinės galvos viskas pareina, kuri nekažką pas mus čia. Tai va klaustukas vidinis smarkiai pasistojęs

Dirbat? Aš atostogauju vis dar

Bet pamegzt kol kas šiandien nesigauna irgi, namus aukštyn kojom verčiam, tiksliau konteinerius maitinam, tekstilinį jau užkišom, kosmetikos irgi dalį nenaudojamos pramėčiau. Atkariavom iš vaiko žaislų kalną nu ir elektronikos visokios  nenaudojamos, katrą į atidavyklę išvežt reik

Ir būtum blogas vykdytojas pasakyta, kad reikia penkių puodų, tai ir lipdyk penkis  niekam to šešto nereikia  o jei kartais reikia, tai sekantį kartą lipdysi šešis už tą pačią algą   

Na dar norėčiau, kad algą mokėtų už vienetus, o ne valandas ​ Aš fizinius darbus labai greitai dirbu, tai man taip žymiai labiau apsimokėtų.

Kaip Liniuka ar Lace ir aš pamintyju. O tada pagalvojau, ar TIKRAI taip norėčiau? Ar tikrai būtų įdomus toks darbas, kur nieko nereikia sugalvoti, nuolat laviruoti neapibrėžtume, o daryti tai, ką kažkas pasako? Tas vargina labai, bet užtat koks pasitenkinimas paskui, kai išsprendi sunkias situacijas, kai kažką sugalvoji. Nors iš esmės aš ir dirbu turbūt tą specialisto darbą . Su turbūt įmanoma didžiausia laisvės doze ever. Pasirodo, kad po 10 metų darbo man jau ir atostogos 3 dienom ilgesnės priklauso  . 

Lace situaciją suprantu. Kai cv figūruoja ilgamečio vadovo pozicijos, nieks nekvies į eilinio poziciją. Bet ir pati kažin, ar norėtų. Ir dėl algos, ir dėl vadovų su jų  politikom ant galvos.

Man paskutiniu metu irgi kažkokie vėjai galvoj. Atsibodo mano toks neapibrėžtas darbas, nuolatinė kažkokių tobulinimo idėjų generacija, aiškaus rezultato nebuvimas. Norisi konkretaus darbo ir konkrečių reikalavimų - pvz. nulipdyti 5 puodus per dieną. Nulipdyčiau 6 ir būčiau savimi patenkinta. O dabar tai toks dvejopas jausmas. 

Nu va, ko į tą aukštąją stojai reikėjo į profkę eit.

aš esu  nedirbanti su patirtim   ir su bonusais-ir pinigų gaunu ir stažas pensijai kapsi. Ale bet kažkaip ne viskas rožių žiedlapiais paklota

Man pvz nukrenta savivertė po kiek laiko, imu pati sau nebepatikti. Nemoku be to, kaip Restar, atsiriboti nuo aplinkinių vertinimų. Faktas kad nuo namų ūkio darbų netobulėju, o savarankiškai mokytis kažkaip neprisiverčiu, o ir neįdomu, jei praktiškai nepritaikoma.

Prisisaugojau tų Coursera paskaitų, ir vat niekaip neprisėdu  

Kaip Liniuka ar Lace ir aš pamintyju. O tada pagalvojau, ar TIKRAI taip norėčiau? Ar tikrai būtų įdomus toks darbas, kur nieko nereikia sugalvoti, nuolat laviruoti neapibrėžtume, o daryti tai, ką kažkas pasako? Tas vargina labai, bet užtat koks pasitenkinimas paskui, kai išsprendi sunkias situacijas, kai kažką sugalvoji. Nors iš esmės aš ir dirbu turbūt tą specialisto darbą . Su turbūt įmanoma didžiausia laisvės doze ever. Pasirodo, kad po 10 metų darbo man jau ir atostogos 3 dienom ilgesnės priklauso  . 

Restar, nereikia kraštutinumų.  Bet kokiame vadybiniame darbe visada bus ir neapibrėžtumo, ir problemų, ir kūrybos.  Bent jau aš apie buką detalių štampavimą tikrai nesvajoju.  Įsivaizduoju, kad man visai patiktų turėti kažkokį konkretų veiklos "barą" ir būti už jį atsakinga nuo-iki. Pvz. įmonės motyvacinė sistema, jos kūrimas, įgyvendinimas, palaikymas.  Užtektų ir kūrybos, ir neapibrėžtumo, ir problemų sprendimo, ir sprendimų priėmimo  Bet būtų "stogas", kuriam galvą skaudėtų dėl idėjų pardavimo aukščiausiai vadovybei, ir dėl komandos užnorinimo, ir dėl biudžetų išsimušimo, ir dėl daugybės kitų dalykų...   

Iš kitos pusės gal tai ir utopija - kai tiek metų esi vadovo rolėje, priiminėt sprendimus ir sakyti kitiems ką daryti tampa antra prigimtim   

Aš va kol jūs čia savivertes skaičiuojat, realizuojuosi ūkyje. Vakar ryte buvo tiesiog rūdim apėjęs katilas, kiauru dugnu. Pavakarej jau aptvarkytas, nuvalytas, nudažytas. Šiandien atsirado dugnas, o po pietų gėlynėlis po virtuvės langu😍

Ingriduska, kokia tu greita. O kaip tas gėlynėlis išgyvens, kai išvažiuosi?

Ant lietaus, laukiniai pievu augalai, gal išgyvens.

Bet čia dabar pas mus viskas verčias tai bus naujienu dar.

Laukite😂