Nuo ten netoli jau ir Reino kriokliai Šveicarijoje, berods. Mes nakvojom Regensburge, kai keliavom į Šveicariją 1999 metais 
. Pirmos atostogos užsienyje po pirmų darbo metų 
.
Gavau sūnaus siūlus, išskalbiau jau mėginuką kelis raštus prasimezgus. Ryt reiks įtikinti, kad pasirinktų raštą, kuris man gražus . Tas broken rib ar kaip jis vadinasi .
Labas rytas,
Kažkas turi pralaužti šitą tylą 
čia rugsėjis taip veikia? Pilna reikalų?
aš tai atostogauju. Nu bet smegenys tai to nesupranta. Niekaip neatsiplaiduoju. Užsisakiau va gerą orą, aplankiau turbūt po kokių 40 metų Palangą, ir vis tiek grįžau visa nervuose ir sukaustytu sprandu. Kaip pamiršti tuos nesibaigiančius reikalus, a? Gal turit patarimų...
Mezgimas-sunkiai juda.
Bet užtat šįmet konservuoju šiek tiek daugiau, nors derlius nėr įspūdingas. Nebent cukinijų. Tai jau turiu mišrainės, marinuotų, bei trintų. Jei tik išstovės, tai bus skanu
Iš kur tiek visada tų reikalų pas tave, Katuk? Tikra reikalų ministrė .
Aš tai tinginių ministrė . Kartais visus pastrojinu, bet ir pati nepersistengiu. Mažai energijos bet kam. Labai ilga ir sunki darbo savaitė, vakarais vos gyva, bet vistiek vėlai gulu, vos keliuosi. Nu šiandien -7.30 jau nesimiega. O dabar kad smigčiau...
Vakar Čiurlionį po savaitės pajudinau, tai primezgiau pečius nugarai ir sujungiau abi dalis. Dabar reiks siūt, atnaras ir rankoves megzt. Kojines baigiau, nufotkinsiu šiandien, pradėjau eilinį Sophie, kad rankos nebūtų laisvos. Dar noriu vienas mandras kojines pradėt ir sau kokį nešiojamą rūbelį. Čiurlionis tai toks maišinis ir superšiltas bus.
Reikalų manau ne daugiau nei pas kitas...tiesiog jie man ramiai gyvent neduoda. Ir lūkesčių prisikuriu, kad vat tiesiog imsiu ir viską padarysiu. O nepadarau. Dėl daugelio priežasčių. Ir tada graužiuos. Tai tik tiek.
Ai, tai aš gal tiek nesureikšminu visko. Padarau - džiaugiuosi, nepadarau - nesigraužiu, kaip nors kitą kartą. Daug visko atidedu, laukdama įkvėpimo, energijos šuolio ir pan.
Šiandien visa diena skalbimai, apsipirkimai ir maisto, paruoštukų gamyba. Gal pavyks dar nesutemus išvaryt į sodą pailsėt su mezginiu .
Aš vakar pradėjau rašyt, bet taip ir nepapostinau.
Paskutinėm dienom baldus jau gaunam vakar- spinas. Šiandien - lovą. Antradienį - virtuvės baldus. Bet kadangi pavėluotai supratom, kad būtinai reik rekuperacijos, tai dar neglės vaikai baldų surinkinėt, kad būtų priėjimas prie lubų.
Mudu su Emiliu į Palangą atlėkėm paskutinį atostgų savaitgalį prabūt. Ta proga vakar pirmą kartą išsimaudžiau šiais metais. Mezginį po mėnesio pajudinau. Namie nepavyko vis.
Bet ir mama Palangoj, tai šiandien kartu pramogaujam - buvom Kretingoj, dekoro parduotuvėj, dar Gintaro muziejų aplankėm.
Katukai, vis tiek kažkaip bus taip nebūna, kad kažkaip nebūtų
Aš kažkaip visišai nusiraminau į namus perskėlus. Nors toooks bardakas pas mane, bet buvau nusiteikus, kad nieko nepaskubinsiu, ir kol sienų neišdažys, tol gyvensim ne grožy.
Reikalų manau ne daugiau nei pas kitas...tiesiog jie man ramiai gyvent neduoda. Ir lūkesčių prisikuriu, kad vat tiesiog imsiu ir viską padarysiu. O nepadarau. Dėl daugelio priežasčių. Ir tada graužiuos. Tai tik tiek.
Kažkaip pažįstamai nuskambėjo. 
Bet kartais gal visgi geriau truputuko ir nepadaryti, nei įgyvendinti visus planus "per negaliu" ir pereiti prie atitinkamo masto lūkesčių projektavimo ant aplinkinių. Kitaip tariant, jei su savo gyvenimu sugebėtume tvarkytis tobulai, mus suptų vieni mėmės.
Koks kaifas pasidžiaugti vasara jai praėjus . Prisiskyniau pomidorų, medetkų, eisiu bent kiek pamegzt arba Čiurlionio šonus siūt iki braškių sodinimo.
Vakar kašį klausiai per radiją ( netealus komentatorius su vaizdingų posakių perliukais), tai ničnieko negalėjau daryt, tik laukt pergalės ir scrolint.... Šiaip stengiuosi niekuo nesidomėt, nes kai įsitraukiu, tai ...man tai labai daug kainuoja.
Sveikos,
kažkaip vakar tikrai mėnulio užtemimo paveikta diena... Tooookia sunki ir ne pagal planą diena, kad po atostogų norėjau astisėst ir apsibliaut. Iš nuovargio.
Vis dar antra savaitė bandau atsinarpliot su elektros tinklais. Pokalbių daug. Gal kažkada pavyks.
Mėnulio užtemimą vakar mačiau. Ir vaikams parodžiau.
O mane tai ta pavėluotai atėjusi vasara kažkaip vargina. Kažkokie silpnumai vis užeina. Tai širdžiai negera, tai galva sukasi. Paskutines dienas be jėgų. Nors gal tas karštis ir niekuo dėtas, ką ten.žinosi.
Pas mus ofise po pietų rekuperacija sudurniavo. 27,5 laipsnių 🤐
Aš kai žinau, kad trumpai ir paskutinės šiltos dienos, tai visai sugebu džiaugtis. Nors šiandien gal net perdaug išsiplikinau, tikėdamasi tokio pat oro, kaip vakar, tai einant su kolegėm pietauti, net vėsu buvo tarpais, kur koks vėjas.
Vakar pasimėgavau nuo dūšos, labai nenorėjau išvažiuoti iš sodo, mielai pagyvenčiau ten bent pora dienelių dar, padirbčiau. Jeigu ne tie vaikai, kuriuos į mokyklą reikia išleist . Bet šiaip ir su jais rūpesčio mažai, kol kas dėl nieko nesuku galvos. Bijau, kad kurią dieną gaus apstabą, kad ko nors neturi, nes tėvai nepasirūpina . Aišku,pilnamečiai patys nusipirks, o "mažoji" gali tiesiog nepaskayt mums. Nes dažniausiai nieko nesako arba pasako po laiko.
