METŲ mezginiai

Rytas

Man žiema fiziologiškai sunki, aš turiu šalčio alergiją,  skauda kvėpuot lauke jau nuo kokių -10, vargina amžina tamsa arba per didelė šviesa (šios dienos, kai sniegas+saulė) ir imunitetas sėda, visi sergantys ir kosėjantys aplink, dar baimė vairuoti tokiom sąlygom. Jaučiuos tarsi gyvenčiau kažkokioj gyvybei nepalankioj planetoj. Emociškai, tai ir man gražu, fotografuoju kiekvieną kampą, gražios ir tos snaigės, ir sniego girgždėjimas, ir žvirblių dainos lesyklėlėj.

Šeštadienis, pradėtas nuo knygos ir mezginio, yra geras šeštadienis.   

Niumukai, ne selektyvi ta atmintis, viską pamenu bent apie žiemas, užtat ir sakau, kad ypač patinka, kad daugiausia namie sėdžiu . Tikrai džiaugdavausi žiemom, kai nereikia mašinos gremžt kasryt. Vaikų nuo galvos iki kojų aprūbyt, žandų tepalais ištrint. Nereikėdavo bijot, ar užsikurs mašina, ar neužšals durelės. Jau šiemet taip buvo, laimei, man nereikėjo niekur važiuoti. Jeigu tektų - tikrai pabambėčiau, bet vis tiek turiu teigiamą požiūrį į žiemą. Nei vairuot bijau, nei kvėpavimui nieko neatsitinka. Visos vilnos pilnai eina į trasą, turiu, kuo apsirengt . Ir turiu daug daugiau laiko sau. Bet čia principinė asmeninė nuostata, tiesiog. Ir, aišku, šiuo metu labai palankios aplinkybės. 

Nupirkau vakar bilietus į kiną, į labai išgirtą Sorentino "Malonę". Papusryčiausim ir eisim su vyru pėsti į "Pasaką". Salėje dvimkelios vietos, foteliukai. Galvoju, gal pradėt paprastas kojines ir prigriebt dėl visa ko bent reklamoms.